Zelenskis įspėja Suomiją apie Rusiją ()
„Pasikeitė tai, kad Suomija tapo NATO nare.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje, Lietuvoje, perspėjo Suomiją ir Vakarus dėl V. Putino Rusijos keliamos grėsmės.
„Jie [rusai] jau pradėjo kalbėti apie Suomiją ir Uzbekistano nepriklausomybę. Jis [Putinas] nesustos, kol mes visi kartu jo nesustabdysime.“
V. Zelenskio teigimu, Baltijos šalys ir Moldova gali būti kitos V. Putino akiratyje, jei Ukraina kris. Jis sakė, kad Vakarų delsimas teikti pagalbą ginklams Ukrainai tik sustiprina ir įkvepia V. Putiną.
V. Zelenskio komentarus „Iltalehti“ įvertino Užsienio politikos instituto programų direktorius ir Rusijos ekspertas Arkadijus Mošesas.
„Pasikeitė tai, kad Suomija tapo NATO nare. Tai erzino Rusiją, bet labai sustiprino Suomijos saugumą. Štai kodėl V. Zelenskio teiginiai apie Suomiją yra sunkiai suprantami“, – sako A. Mošesas.
V. Zelenskio ir Ukrainos politinė linija nuo karo pradžios buvo ta, kad Ukraina taip pat kovoja už Europos saugumą ir laisvę.
Tačiau, anot A. Mošeso, perspėjimai apie Rusijos puolimą prieš kitą šalį dabar yra labiau neįtikėtini nei 2022 m.
„Rusija Ukrainoje kariauja jau beveik dvejus metus, o šalies užkariauti nepavyko“, – atkreipia dėmesį jis.
„V. Zelenskis tikriausiai norėjo šiek tiek pajudinti diskusiją iškeldamas Rusijos kaimynę Suomiją. Tačiau analitiškai tai neatrodo patikima.“
Anot A. Mošeso, V. Putino ir Rusijos grasinimai ir kalbos Suomijos atžvilgiu beveik nepasikeitė.
„Rusija visada sakė, kad jei Suomija įstos į NATO, tai turės pasekmių. Taip ji vis dar teigia. Dabar kalbama apie Leningrado karinės apygardos atgaivinimą ir naujų karių pritraukimą prie Suomijos sienos.“
Kalbos, kad Vakarų delsimas sustiprintų ir padrąsintų Putiną, iš dalies yra teisingos.
„V. Putinas vis dar tiki, kad Europa pavargsta ir nebenori leisti pinigų Ukrainai paremti.“
„Suomija, Baltijos šalys ir gal Lenkija yra išimtys. Jos supranta, kodėl svarbu remti Ukrainą, ir žmonės tai palaiko.“
Likusioje Europoje ir Jungtinėse Valstijose į situaciją žiūrima iš kitos perspektyvos, teigia A. Mošesas.
„Vakarų pagalbos ginklais lėtėjimas vargu ar privers V. Putiną labiau rizikuoti, bet sustiprins jausmą, kad Europa ilgainiui pavargs remti Ukrainą.“
Ukrainoje ir Europoje taip pat kilo susirūpinimas dėl JAV paramos tęsimo.
Pasak Arkadijaus Mošeso, net ir galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus nebūtų mirtinas smūgis Ukrainai.
„Europos ekonomika yra bent 10 kartų didesnė už Rusijos. Europai tereikia susitvarkyti.
Pavyzdžiui, daugelis Europos įmonių pastaruosius dvejus metus padeda Rusijai apeiti sankcijas. Tai gėda Europai ir turi būti ištaisyta.“
„D. Trumpas savo prezidentavimo metu Ukrainai atidavė raketas „Javelin“, kita vertus, taip pat atakavo „Wagner“ pajėgas Sirijoje, kur žuvo apie 200 rusų.“
A. Mošesas pabrėžia, kad D. Trumpas turi savo pažiūras, kur Amerika yra centre.
„Jis tikrai nori, kad Europa įdėtų savo indėlį į NATO kasą. Bet tai nereiškia, kad jis elgiasi kaip mažas vaikas.“
