Puolimas iš Baltarusijos. Branduoliniai ginklai šalia Lietuvos. Putinas ir Lukašenka ruošiasi karui prieš NATO  ()

Baltarusija pakeitė savo karinę doktriną, siekdama sinchronizuoti savo dokumentus su Rusija. Nuo šiol šalys taps sąjungininkėmis, kurias sieja bendros karinės operacijos ir branduoliniai ginklai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Focus“ analizuoja, ko Ukraina turėtų tikėtis iš tokių pokyčių ir ar įmanoma nauja invazija iš Baltarusijos teritorijos.

Baltarusijos valdžia kuria naują karinės doktrinos versiją, prie kurios jau įtrauktas taktinio branduolinio ginklo panaudojimo ir įsipareigojimų sąjungininkams klausimas. Apie naująjį dokumentą kalbama jau kurį laiką, tačiau tikslaus termino, kada jis bus pristatytas ir patvirtintas, nėra. Tik žinoma, kad dokumentą turi priimti Visos Baltarusijos liaudies asamblėja – konsultacinė institucija, Baltarusijoje veikianti lygiagrečiai su parlamentu.

Šiuo metu žinoma, kad nauja Baltarusijos karinės doktrinos versija bus didesnė – naujosios doktrinos projekte – 6 skyriai ir 14 skirsnių, palyginti su 5 skyriais ir 10 skirsnių – dabartiniame dokumente, kuris galioja nuo 2016 m.

„Karinėje doktrinoje išliks nuostata, kad bet kurios su mūsų sąjungininkės puolimas bus laikomas puolimu prieš Baltarusijos Respubliką. Be to, bus nustatyti mūsų požiūrio į taikos palaikymo veiklą globojamoje tarptautinėje erdvėje pagrindus. Mes šiuo metu dalyvaujame šioje veikloje. O norint teisiškai įtvirtinti šiuos dalykus, teisingiau būtų tai įrašyti į Karinę doktriną“, – sakė Artemas Butorinas, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo informacinio ir analitinio skyriaus vadovas.

Kartu Baltarusijos gynybos ministerija tikina, kad yra pasirengusi bendradarbiauti karinėje srityje su NATO šalimis, tačiau su sąlyga, kad jos „nutrauks savo agresyvią retoriką“.

Putino ir Lukašenkos anti-NATO aljansas

Poreikis keisti karinę doktriną iškilo dėl Rusijos taktinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje, kuriuos apsišaukėlis Aleksandras Lukašenka pavadino nacionaliniu turtu. Pasak jo, šie ginklai bus atsakas į galimą Vakarų kaimynių – NATO narių – agresiją. 2023 metų birželį Lukašenka paskelbė apie naujos Pietų operatyvinės vadovybės, kuri veiks konkrečiai prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją, sukūrimą. Maždaug tuo pačiu metu Rusijos Federacija į respublikos teritoriją atgabeno savo taktinius branduolinius ginklus, dėl kurių išdėstymo buvo susitarta anksčiau. Įdomu, bet nuo to laiko Baltarusijos politikas nebepasižymėjo skandalingais pareiškimais ir grasinimais Vakarų šalims.

Didžiausios NATO pratybos nuo Šaltojo karo laikų

Anot analitikų, nauja Lukašenkos doktrina paaiškinama atsaku į NATO pratybas „Steadfast Defender 2024“, kurios prasideda šiomis dienomis. Jau skelbta, kad šios pratybos bus didžiausios nuo Šaltojo karo pabaigos. Jose dalyvaus daugiau nei 90 000 NATO šalių karių. Pagal scenarijų jie svarstys galimą Rusijos puolimą Baltijos šalių teritorijoje. Ankstesnės didžiausios Aljanso pratybos vyko 1988 m., kai jose dalyvavo 125 000 kariškių.

 

„Lukašenka yra daug gudresnis, nei atrodo. Jo naujojo doktrina – tai atsakas į didelio masto NATO pratybų, kurios turėtų prasidėti artimiausiomis dienomis, pradžią. Taip Lukašenka nori parodyti, kad dėl galimo eskalavimo bus panaudoti taktiniai branduoliniai ginklai. Todėl sprendimas prisiimti aljanso įsipareigojimus kartu su taktinių branduolinių ginklų dislokavimu yra bendra Maskvos ir Minsko kuriama atgrasymo sistema. Pabrėžiu, kad būtent taktiniu, strateginiu lygmeniu branduoliniai ginklai yra nukreipti į JAV ir JK“, – „Focus“ pasakoja karo ekspertas Olegas Starikovas.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas tokius Lukašenkos grasinimus vadina dideliu politiniu šou, kuriuo Vakarams parodoma, kad Baltarusija yra pasirengusi panaudoti taktinius branduolinius ginklus.

„Į kiekvieną Rusijos Federacijos grėsmę NATO reaguoja veidrodiškai. Pavyzdžiui, kai gresia puolimas prieš Baltijos šalis, rengiamos karinės pratybos, didžiausios nuo Šaltojo karo pabaigos, kuriose daugiau nei 90 000 karių. Tačiau reaguojant į branduolinio ginklo grėsmę Baltarusijoje, tai tik nedidelės Aljanso vadovybės ir štabo pratybos. Galima daryti išvadą, kad Vakarai šią situaciją puikiai žino“.

Ar Baltarusijos kariuomenė kovos Ukrainoje?

Baltarusijos naujosios karinės doktrinos norma, kad puolimas prieš sąjungininkus bus laikomas jos puolimu, pakartoja NATO Vašingtono sutarties 5 straipsnį: tuo atveju, jei kuri nors iš Aljanso valstybių taptų atakos auka, visos kitos be išimties Aljanso narės apsvarstys šį smurto aktą ir imsis visų, jų manymu, tinkamų priemonių, kad padėtų užpultam sąjungininkui.

 

Vienintelė Baltarusijos sąjungininkė yra Rusija, su kuria buvo sukurtas viršnacionalinis darinys – Sąjunginė valstybė. Baltarusijos teritorijoje dislokuota regioninė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karių grupuotė su bendra vadovybe.

Tęsinys kitame puslapyje:




Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Baltarusijos kariuomenė atsisakė dalyvauti karo veiksmuose. Įtikinti jos nepavyko ir dabar, kaip sakė Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas.

Kremlius ilgą laiką naudojasi Baltarusija, kad atitrauktų Ukrainos pajėgas ir rezervus, kurdamas papildomus įtampos taškus.

Belieka sulaukti galutinės naujosios Baltarusijos karinės doktrinos peržiūros, bet jau dabar, panašu, Putinas turi galimybę įtraukti Baltarusijos kariuomenę į karą Ukrainoje. Sąlyginis Belgorodo ar Kursko sričių teritorijos apšaudymas Kremliuje gali būti oficialiai pripažintas Rusijos Federacijos teritorijos puolimu, kuris, savo ruožtu, turėtų išprovokuoti Baltarusijos atsaką.

Tačiau, Olego Ždanovo nuomone, neturėtume tikėtis, kad Baltarusija reaguos į analoginius NATO 5 straipsnio įsipareigojimus. Jis įsitikinęs, kad tokia formuluotė yra ne kas kita, kaip formali oficialaus dokumento frazė. „Baltarusijoje atsiradus branduoliniams ginklams, atsirado būtinybė keisti karinę doktriną. Tai standartinė formali frazė tokio lygio ir pobūdžio dokumentams. Tai yra, jei sąjungininkai už mus, tai mes už. Putinas jau seniai kuria savo anti-NATO remdamasis KSSO, rengia reguliarius susitikimus, bendrus mokymus“, – sako ekspertas.

Kokia invazijos iš Baltarusijos tikimybė

 

2023 metų pabaigoje stebėsenos projektas „Baltarusijos Gajun“ pažymėjo naujo karinio miestelio, esančio 50 km nuo sienos su Ukraina, statybos pradžią. Kanalo teigimu, šalia Nova Budos kaimo esančiame kvartale statomas karinis miestelis apleistų vaikų stovyklų „Čaika“, „Ogonek“, „Galaktika“, „Liteiščik“ ir „Lesnaja Poljana“ pagrindu. Jame turėtų būti dislokuoti Baltarusijos Pietų operatyvinės vadovybės kariniai daliniai.

Ukrainos jungtinių ginkluotųjų pajėgų vado generolo leitenanto Serhijaus Najevo žiniomis, šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra apie 1800 Rusijos karių. Tuo pačiu metu šiaurės kryptimi priešas sukūrė ir išlaiko grupes, kuriose iš viso yra apie 20 000 karių. Oficialiais duomenimis , Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų skaičius yra 75 000, iš kurių apie 20 000 yra civiliai. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Baltarusijos kariuomenė nuolat treniruojasi. Sąlyginiai 50 000 karių yra nemenkas pastiprinimas Rusijos armijai, jie gali pridaryti rūpesčių Ukrainos gynybos pajėgoms.

 

„Taip Putinas duoda ženklą, kad yra pasirengęs veikti iki galo. Baltarusija jau seniai prarado subjekto statusą ir virto Rusijos provincija, todėl ten darys ką Putinui reikės. Išpuolio grėsmė iš Baltarusijos neišnyksta, bet jos neturi tokio masto, koks buvo 2022 m. Šiaurėje pastatėme savo „Mannerheimo liniją“, vykdomas tankus minavimas. Mes puikiai žinome, kaip elgtis prieš tokius priešo veiksmus. Todėl galime teigti, kad atakos iš Baltarusijos tikimybės koeficientas yra mažas“, – „Focus“ aiškina karo analitikas Petro Černykas.

Olego Ždanovo teigimu, Lukašenka šiuo metu nori pakelti savo tarptautinį statusą, parodyti, kad dabar yra išsiplėtusiame šalių, turinčių branduolinį ginklą, klube. Savo ruožtu Kremlius parodo, kad yra pajėgus aprūpinti savo sąjungininkus tokiais ginklais. Tačiau Olegas Starikovas primena, kad vis dar neaišku, ar Lukašenka turi Putino dislokuotų taktinių branduolinių ginklų panaudojimo raktus. Pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį toks tiesioginis perdavimas yra draudžiamas, tačiau ginklų disklokavimas be naudojimo teisės leidžiamas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(4)
(11)
(-7)

Komentarai ()