Per pastarąjį mėnesį, ko gero, kiekvienas bent kartą susimąstėme apie savo ir savo šeimos saugumą ekstremalios situacijos atveju. Ką reiktų daryti, kaip pasiruošti, kur bėgti? Vieni ne tik pagalvojo, bet ir suskubo pasipildyti lentynas greit negendančių produktų atsargomis, atsinaujinti asmens tapatybės dokumentų ar net susikrauti pabėgimo kuprines. Nors savo šalyje gyvename laisvi ir taikoje, atsarga gėdos nedaro, sako atsargos majoras Albertas Daugirdas.

20 metų tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, vykęs ir į karinę misiją Afganistane, dabar jis dalijasi praktiniais išgyvenimo, lyderystės, karinės pedagogikos ir pilietinio pasipriešinimo patarimais. Savo žiniomis, kaip šeimai pasiruošti ir ką tiksliai daryti ištikus karinei krizei, A. Daugirdas pasidalijo „Go Forward Academy“ organizuotame seminare.

Esminiai punktai

A. Daugirdo nuomone, tiksliai žinodami, ką reikėtų daryti vienokiu ar kitokiu ekstremaliu atveju, daugelis jaustumėmės saugiau ir ramiau. Kalbėdamas apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ekspertas pabrėžė, kad karas yra pati ekstremaliausia galimų tokių situacijų.

Todėl pirmiausia jis išskyrė penkis punktus, ką reikėtų daryti išgirdus apie karą:

1. Vandeniu pripildyti vonią ir visas kitas galimas talpas.
2. Pripildyti automobilio baką ir kitas talpas degalais.
3. Maksimaliai padidinti maisto ir grynųjų pinigų atsargas.
4. Maksimaliai papildyti medicinines atsargas.
5. Surinkti šeimą.

„Čia jūsų logika turėtų būti paprasta – tik išgirdote tokią informaciją ir kol yra elektra – paleidžiate bėgti vandenį. Visi kiti punktai nėra tokie svarbūs ir nebūtinai turi būti vykdomi papunkčiui. Pavyzdžiui, gal jūs išvis nevairuojate – tuomet atkrenta punktas apie degalus. O jei vairuojate ir net taikos metu turite įprotį važinėti su puse bako degalų, tai jau yra pliusas. Su tiek daugeliu automobilių galima pervažiuoti visą Lietuvą“, – kalbėjo A. Daugirdas.

Apskritai, jei prasidėtų karas, pirmiausia reiktų nuspręsti, ar likti karo zonoje, ar ne. Jei nutartumėte likti, reiktų pagalvoti, kaip iš anksto parengti savo butą ar namą.

Ekspertas sakė, kad karo veiksmų zonoje pravartu apgalvoti savo namų ir automobilio išvaizdą. „Dabar viskas taip gražiai statoma, gražūs automobiliai, bet rekomenduojama pasistengti, kad jie pernelyg nekristų į akis. Automobilį galbūt būtų geriausia laikyti ne atvirai kieme ir maskuoti, kad jis netaptų grobiu. Kažkiek mažiau patrauklų padaryti ir būstą – gal išdaužti vieną kitą langą, užkalti lentutėmis, nudrėksti šiek tiek tinko, apipaišyti, išbarstyti po kiemą šiukšlių.

O jei vis tiek jūsų namus aplankytų nekviesti svečiai, rekomenduojama ir savame būste gyventi didesnėmis grupėmis, susitelkti giminaičiams, draugams, kad būtų daugiau fizinės jėgos apsiginti. Be to, tai leistų jums sudaryti sąlygas budėjimui, visi kartu eiti miegoti negalėtumėte“, – dalijosi A. Daugirdas.

Patartina savo namuose susirasti patalpą, kurioje nėra langų – tai gali būti sandėliukas, sanitarinis mazgas, koridorius – ten, kur jūsų negalėtų pasiekti atsitiktinė kulka ar skeveldros atplaiša.

„Neapsigaudinėkit – net jei ir manot, kad girdimas didžiulis gaudesys yra toli, atminkit, kad kai kurios skeveldros lekia 3–5 km, priklausomai nuo to, kas ten sprogo ar buvo iššauta. Jei neturite patalpos be langų, blogų blogiausiu atveju reiktų būti bent jau žemiau langų lygio. Kitas dalykas – jei dėl mūšių būtų išdaužomi langai, reikėtų turėti bent jau tamsaus, storo juodo polietileno tam, kad uždengtumėte savo langus, visų pirma, nuo gamtinių reiškinių – drėgmės, šalčio, karščio, o kitas dalykas – nuo šviesos sklidimo į išorę. Jei jūsų vietovė būtų kontroliuojama vienų ar kitų pajėgų, tai garantuotai būtų įvedamos komendanto valandos ir nebūtų galima atvirai deginti šviesos, tad jei užsidegsite kokį nors šviesos šaltinį, jis neturėtų matytis išorėje“, – patarimais dalijosi ekspertas.

Taip pat jis rekomenduotų stiklus sustiprinti lipniomis juostomis dėl smūgio bangos, kuri kyla po sprogimų. Tokiu atveju, jei stiklas ir dužtų, jis dužtų didesniais gabalais, o ne smulkiomis šukėmis, kurios galėtų sužeisti esant viduje. Jei turėtumėte galimybę, rekomenduojama stiklus uždengti ir čiužiniais, porolonais ar pan. – vėlgi, kad skeveldros nelėktų į kambarius.

Kaip įsirengti slėptuves

A. Daugirdas siūlo įsivertinti, ar po savo būstu turite rūsį. Jei tokio neturite, slėptuvę ar slaptą sandėliuką galima įsirengti prie namų. Tik yra vienas niuansas, atkreipia dėmesį jis, – jei namas griūna, gali užgriūti ir įėjimo landą į tą sandėliuką. Vadinasi, reikia iš anksto pasirūpinti atsarginiu išėjimu arba bent jau turėti viduje įrankių, padėsiančių išsikapstyti.

Kitas variantas – įrengti tokį sandėliuką kažkur sodybos teritoriją, žinoma, jei sodybą turite. „Čia reiktų prisiminti mūsų pokario patirtis – tiek partizanų, tiek ir civilių gyventojų, kurie turėdavo slėptuves kiemo teritorijoje arba už jo ribų. Jei jūsų namą plėšia marodieriai, laiku pastebėję jūs pasislepiate savo sandėliuke ir ten pralaukiate didžiąją grėsmę. Tokiame sandėliuke, o ne namuose, laikote ir pačias svarbiausias savo gėrybes. Įėjimas į sandėliuką turėtų būti užmaskuotas ir žinomas tik tiems, ką jūs patys pasirenkate“, – kalbėjo jis.

Jeigu gyvenate daugiaaukštyje, po kuriuo yra sandėliukai, ekspertas rekomenduoja įsivertinti, ar turimos lentynos, skirtos stiklainiams ir visokiausiems rakandams, atlaikytų sunkiausią šeimos narį ir ar jis tilptų ant jos atsigulti. Taip pat reikėtų pasirūpinti kažkuo, ką būtų galima pasitiesti, turėti užklotų. Pagalvokite ir apie šildymo įrenginį.

Paklausiausi daiktai ir įgūdžiai

Pageidautina, kad sandėliuke sukauptumėte atsargų ir paklausiausių daiktų mainams, sakė karininkas ir pasidalijo tokių daiktų sąrašu:

• ginklai, amunicija;
• žvakės;
• žiebtuvėliai;
• benzinas;
• buitinės dujos;
• baterijos;
• maisto produktai (druska, kava, cukrus, konservai);
• cigaretės, alkoholis;
• antibiotikai, medicininės priemonės;
• tualetinis popierius, muilas, plovikliai, kt. higieninės priemonės;
• vienkartiniai indai;
• šiukšlių maišai;
• brangenybės.

Kaip atskirą svarbų dalyką jis paminėjo radijo imtuvą: „Jei turėsite tokį daiktą, girdėsite informaciją, kas aplink jus vyksta. Ir, žinoma, nepamirškite baterijų jam.“

Kalbėdamas apie maisto atsargas A. Daugirdas davė patarimą – nepasiduokite norui turėti vien prėsko, riebalinio maisto. Pasak jo, reikia ir angliavandenių – tiek vaikams, tiek jums patiems meniu paįvairinti. Taip pat jis ragino nepamiršti galvoti plačiau, t.y. ne tik apie savo reikmes, bet ir galimus mainų objektus.

Plačiau pagalvoti reiktų ir apie medicinines priemones – iš anksto pasirūpinti jomis ne tik būtinoms dabartinėms jūsų ligoms ar įprastiems negalavimams. Pagalvokite, ar turėtumėte medikamentų, jei užkietėtų viduriai arba atvirkščiai – ar būtų reikalingų vaistų, kad pasigavęs rotavirusą žmogus nenusilptų dėl nuolatinio viduriavimo? Nepamirškite, kad vaistų gali prireikti ir dėl kokių nors alergijų, kitų problemų.

„Damoms primygtinai siūlau susimąstyti, kuriam laikui jūs turite užtektinai higienos priemonių. Chaoso aplinkoje jūs nieko negautumėte, tad jeigu norite geriau jaustis, tam tikromis atsargomis pasirūpinkite iš anksto“, – atkreipė dėmesį A. Daugirdas.

Iš anksto pravartu apsvarstyti ir dar vieną svarbų dalyką – jei slėpsitės kokiame nors sandėliuke ar rūsyje, pagalvokite apie vietinį tualetą. „Vienas geriausių sprendimų – kemperiams skirti nedideli biotualetai. Jei tokio neturite – galite nusipirkti kibirą su sėdima dalimi ir dangčiu, o blogiausiu atveju tiktų tiesiog paprastas kibiras ar dėžė, į kuriuos reiktų įtiesti maišą ir taip, kaip surenkame savo šuniukų išmatas, taip surinktume ir išmestume savo“, – mokė išgyvenimo ekspertas.

Jei jums keistai pasirodė punktas „vienkartiniai indai“, tai A. Daugirdas suskubo paaiškinti – valgydami iš jų, jūs sutaupytumėte vandens. Vienkartinius indus galima pakeisti ir maistine plėvele – tieskite ją ant lėkštės, apsukite šaukštą, o pavalgę nuvyniokite ir tiesiog išmeskite.

Specialistas rekomenduoja pagalvoti netgi apie papildomas naudingas profesijas ar įgūdžius. Medikai/paramedikai, staliai, stikliai, šaltkalviai-remontininkai, elektrikai – tokios paslaugos chaoso aplinkoje būtų tikrai paklausios. Jei turite įgūdžių ir reikiamų įrankių – turite privalumų, sakė seminaro pranešėjas. Sunkiais laikais praverstų ir išgyvenimo įgūdžiai, liaudies medicinos ir pirmosios medicinos pagalbos žinios, daržininkystės išmanymas ir pan.

Iš anksto sudėliotas pabėgimo planas

Pasak A. Daugirdo, visi šeimoje turėtų apsitarti veiksmus ar sutartinius žodžius, kad niekas nesupanikuotų kažkuriam suaugusiajam pasakius: viskas, evakuojamės, išvykstam. „Tai reiškia – šokate į pasirinktą aprangą, patogią avalynę, imate evakuacinius krepšius, einate link automobilio ir išvykstate. Jei jūsų automobilyje yra bent pusė bako degalų, jūs net negaištate laiko artimiausioje degalinėje“, – dėstė ekspertas.

Prieš duodamas evakuacijos patarimų pranešėjas pasidalijo iškalbinga nuotrauka, kurioje matyti per Vėlines užfiksuotos užsikimšusios Vilniaus gatvės. „Tie, kas stebėjote įvykius Ukrainoje, tikriausiai matėte, kad Kyjivas užsikimšo jau po dviejų valandų nuo bombardavimo pradžios. Visą parą lėtai judėdami žmonės bandė pasprukti iš sostinės. Taigi jeigu jūs norėtumėte pabėgti, reiktų būti greitiems. O vienas pagrindinių greičio faktorių – išankstinis pasiruošimas. Pirmiausia galvoje turiu evakuacinius krepšius. Kiekvienas suaugęs šeimos narys ir vaikštantis vaikas turi turėti po savo evakuacinę kuprinę. Čia netinka jokie kariūnų krepšiai ir atostogų lagaminai – jei reikėtų judėti kokiu nors gruntu, lūžtų ir jų ratukai, ir jie patys. O jei kuprinės negalite panešti, neblogas variantas yra senjorų naudojami krepšiai su ratukais“, – patarė jis.

Kuprinėse reiktų nepamiršti neštis dokumentų, higienos reikmenų, vaistų, maisto, vandens, degtukų, pinigų.

Patariama papildomų daiktų laikyti įsidėjus ir į savo automobilį. A. Daugirdas automobilyje rekomendavo laikyti:

• sukomplektuotą tentą;
• šilumos priemonių (degtukų, žvakių, folijos skraisčių, šiltukų, miegmaišių);
• įrankių (peilį, kirvį, kastuvėlį, pjūklą, prožektorių, kt.);
• maisto atsargų;
• degalų atsargų.

Iš anksto reiktų apgalvoti ir pagrindinius maršrutus, kokiu keliu ketintumėte trauktis. „Atminkite, kad pagrindiniai keliai greit užsipildytų kitais bėgančiais civiliais, jais galėtų važiuoti ir karinis transportas, o jis visada turės pirmumo teisę ir jums tektų gaišti. Be to, didelėse sankryžose gali būti įrengti praleidimo patikros punktai, ir jei tai bus blogiečių punktas, gali būti, kad ten jūs netektumėte ir automobilio, ir kitų daiktų“, – įspėjo jis.

Anot specialisto, jei evakuotumėtės greit, pagrindiniai keliai kurį laiką galėtų ir pasiteisinti, bet netrukus vis tiek tektų naudotis ir atsarginiais keliais. Todėl siūlo įsivertinti, ar turėtumėte galimybę savo tikslo link judėti šalutiniais keliais – rajoniniais, žvyrkeliais, miško, lauko keliukais. Su šeima raskite laiko išvykoms – tiek vasarą, pavasarį, žiemą pasimėginkite, ar jūsų turimas automobilis pakankamai pravažus tokiems nestandartiniams keliams, siūlė pranešėjas.

Taip pat nepamirškite, kad jūsų automobilis gali gesti, jūs galite patirti avariją arba iš jūsų automobilis gali būti atimtas. „Jeigu liekate taip, kaip stovite, arba patekote į kritinę situaciją – keliaukite į iš anksto pasiruoštus atsargos taškus, kur būtumėte paslėpę šiek tiek maisto, folijos skraistes, medicinos priemonių ir pan. Žinau, kad yra taip darančių ir dabar, kai kurie taip ruošiasi jau po 2014 m. invazijos į Ukrainą“, – atskleidė A. Daugirdas.

Dar keletas patarimų:

• Jeigu traukiatės, neatrodykite militaristiškai ar prabangiai. Jokių kamufliažinių medžiotojų ir žvejų rūbų – nušaus, įspėjo ekspertas. Pasak jo, niekas per atstumą nesiaiškins, ar esate kariškis, ar civiliai. Audinės kailinius, žibančius papuošalus – atims.
• Keliaukite tik šviesiu paros metu. Naktį judėsite – nukaus. Turėkite baltą audeklą – iš jo galėsite pasidaryti vėliavą ar užsimesti ant pečių – tai tarptautinis taikos ženklas ir jis gali nuramdyti priešo karius.
• Naudokitės kolektyvinės apsaugos statiniais, pažymėtais specialiu ženklu – mėlynu trikampiu oranžiniame fone. Didelė tikimybė gausite prieglobstį, maisto vandens, psichologinę pagalbą. Galbūt čia galėsite palikti ir nuotraukas su pasimetusiais šeimos nariais.
• Jei jus tikrina priešo kariai, vykdykite jų nurodymus, elkitės ramiai, neagresyviai.
• Jei prireiktų, gerai būtų po ranka turėti kyšį – cigarečių, brangenybių ar kt.
• Būkite pasirengę pareikalavus atiduoti ginklą, todėl pagalvokite apie jo pakaitalą iš anksto.
• Būkite pasirengę gintis nuo plėšikų, sužvėrėjusių civilių.

A. Daugirdas pataria su savimi visada turėti grynųjų pinigų – tiek, kiek jums reikia, ar 50 Eur, ar 100, tik geriausia, kad ta suma būtų smulkesnėmis kupiūromis. Ekspertas jokiu būdu nerekomenduoja išsigryninti visų savo turimų pinigų. „Nepamirškite, kad mes esame galingiausioje ekonominėje ir karinėje sąjungoje, yra tarptautiniai reguliavimai, užtikrintas bankų veikimas ir pan. O jeigu evakuotumėtės už Lietuvos ribų, jums būtų vertinga sąskaitoje turėti pinigų, kad bet kur galėtumėte nusiimti savų pinigų. Jūs būsite saugesni su savimi turėdami tik tiek, kiek reikėtų sunkioje situacijoje, o ne keliaudami su savo milijonais“, – patarė jis.

Viso seminaro galite pasiklausyti čia.

Komentarai (11)