Hipergarsinis „Šaltis“. Kokią pabaisą sukūrė rusai. Kas iš to gavosi (Foto) ()
Ši istorija gali būti įdomi ne tik dėl improvizuoto tokios oro gynybos sistemos panaudojimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priešlėktuvinių raketų komplekso S-200 „biografijoje“ yra ypač įdomus momentas, kai 1990-ųjų pradžioje rusai jį panaudojo, kurdami hipergarsines „Cholod“ (Šaltis) technologijas. Ši istorija patraukia dėmesį bent jau dėl technologinės koncepcijos neįprastumo.
Trumpai tariant, istorija atrodė taip. Rusijos Centrinis aviacijos variklių projektavimo institutas atliko hipergarsinių tiesioginio srauto oro reaktyvinių variklių (Scramjet, arba supersonic combustion ramjet) technologijų kūrimo darbus.
|
1991 metų pradžioje ši institucija jau buvo sukūrusi eksperimentinį tokio variklio modelį ir jau kilo klausimas, ar reikia „skraidančios laboratorijos“, kuri leistų patikrinti visus scramjet variklio veikimo režimus realiomis sąlygomis.
Galiausiai išbandyti sistemą „Šaltis“ buvo pasirinkta priešlėktuvinių raketų komplekso S-200 raketa 5B28. Toks pasirinkimas buvo paaiškintas dviem motyvais – šios raketos skrydžio trajektorija tarsi atitiko visus būtinos eksperimentinės oro gynybos sistemos veikimo sąlygas, o ši raketa buvo pigi, nes jau tuo metu buvo išimta iš ginkluotųjų pajėgų.
Kaip matyti paveikslėlyje, eksperimentinio scramjet pavyzdys buvo sumontuotas ant 5V28 raketos nosies, o ne kovinės galvutės, o paleidimui buvo naudojamas standartinis S-200 komplekso paleidimo įrenginys.
SSRS žlugimas, regis, sutrukdė visapusiškai išbandyti hipergarsinį projektą „Šaltis“. Nuo 1991 metų lapkričio iki 1998 metų spalio iš viso buvo atlikti 8 „skraidančios laboratorijos“, paremtos S-200, paleidimai, kurie neva įrodė eksperimentinio hipergarsinio variklio efektyvumą.
Tuo pačiu metu, kaip rašo tie patys rusai, šių bandomųjų paleidimų metu buvo galima pasiekti maksimalų iki 6,5 macho skrydžio greitį, o maksimali hipergarsinės jėgainės veikimo trukmė buvo 41 sekundė.
Po 1998 m., „Šalčio“ projekto pėdsakai buvo „pamesti“. Tačiau, 2021 metais viena iš 5B28 raketų, kuri buvo paversta „skraidančia laboratorija“, skirta scramjet technologijoms kurti, viename iš aukcionų buvo parduota vos už 27 000 eurų.
