Nuo šimtamečio SPAD S.XIII iki legendinio F-15. Penki geriausi visų laikų naikintuvai (Foto, Video) ()
Šie naikintuvai dominavo padangėje ir efektyviai sprendė strategines savo šalių užduotis. Tarp jų yra F-15, Me 262 ir daugelis kitų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pateikiame Roberto Farley straipsnį apie geriausius naikintuvus aviacijos istorijoje.
Trumpas paaiškinimas: vertinant naikintuvus, atsižvelgiama į jų strateginį poveikį, patikimumą, sąnaudas ir kovos efektyvumą.
- SPAD S.XIII buvo sėkmingas Pirmajame pasauliniame kare dėl savo puikių kovinių pajėgumų ir paprastos gamybos.
- F6F „Hellcat“ vaidino svarbų vaidmenį Antrojo pasaulinio karo Ramiojo vandenyno teatre, pademonstruodamas nepaprastą patikimumą ir kovinį pajėgumą.
- Me 262, pirmasis reaktyvinis naikintuvas, dalyvavęs kovose, Antrojo pasaulinio karo metu rimtai pasipriešino sąjungininkų bombonešiams, tačiau pasirodė per vėlai.
- MiG-21 išsiskiria masiškumu ir naudojimo paprastumu, tapdamas savotišku „dangaus AK-47“.
- F-15 „Eagle“, pristatytas 1976 m., išlieka bene geriausiu kainos ir kokybės santykio naikintuvu ir dešimtmečius demonstravo neprilygstamas visapusiškas galimybes.
Šie lėktuvai ne tik valdė dangų, bet ir efektyviai sprendė strategines savo šalių užduotis.
5 geriausi visų laikų naikintuvai – kaip pasirinkti?
Kaip nustatyti penkis geriausius visų laikų naikintuvus? Kaip ir su tankais, automobiliais ar roko gitaristais, atsakymas visada priklauso nuo kriterijų. Nėra daug nuoseklių kriterijų, kurie leistų T-34 ir „Tigr II“ vadinti geriausiu tanku.
Šalys perka naikintuvus, kad išspręstų nacionalinės strategines problemas, o orlaiviai atitinkamai turėtų būti vertinami pagal jų galimybes tas problemas išspręsti. Taigi, pagrindinis klausimas: kaip šis lėktuvas padėjo išspręsti strategines jį pastačiusių ar pirkusių šalių problemas? Šis klausimas lemia tokius vertinimo kriterijus:
- Kovos našumas: kaip šis orlaivis atsilaikė prieš priešininkus, ne tik kitą naikintuvą, bet ir bombonešius bei antžeminius ginklus?
- Patikimumas: ar šis orlaivis gali būti naudojamas kovoje kai tik jo prireikia, ar jis daugiau laiko praleisdavo remonto dirbtuvėse nei ore?
- Kaina: kiek kraujo ir išteklių turėjo sumokėti armija ir žmonės, kad šis lėktuvas pakiltų į orą?
|
Štai kriterijai, o kokius naikintuvus pasirinko Robertas Farley?
SPAD S.XIII
SPAD S.XIII (wikipedia, public domain)
Karinės aviacijos eros pradžioje technologinės naujovės judėjo tokiu greičiu, kad per metus pažangiausi lėktuvai tapdavo pasenusiu šlamštu.
Prancūzijos, JK, Vokietijos ir Italijos inžinieriai nuolat stengėsi išlikti geresni prieš savo konkurentus, kasmet gamindami naujus orlaivius ir siųsdami juos į mūšį.
Taktikos raida žengė koja kojon su technologijų plėtra, nors svarbų vaidmenį suvaidino ir geriausi pilotai – asai.
Šiame kontekste sunku apibrėžti dominuojantį Pirmojo pasaulinio karo eros naikintuvą.
Prancūzijos SPAD S.XIII išsiskiria kovinėmis savybėmis ir gamybos paprastumu. Sukurtas remiantis daugiausia prancūzų aviatorių patarimais, tokių kaip Georges'as Guynemeris, SPAD S.XIII neturėjo kai kurių savo amžininkų manevringumo, tačiau galėjo daugumą jų aplenkti.
Jį surinkti buvo gana paprasta, todėl buvo pagaminta apie 8500 tokių lėktuvų. Rimtos problemos, susijusios su patikimumu ankstyvosiose stadijose, buvo įveiktos iki karo pabaigos, ir bet kokiu atveju lėktuvo minusus persvėrė SPAD S.XIII kovinės savybės.
SPAD S.XIII papildė ne tik prancūzų naikintuvų eskadriles, bet ir sąjungininkų šalių aviaciją. Amerikiečių asas Eddie Rickenbackeris iškovojo 20 savo pergalių skrisdamas SPAD S.XIII – daugelis pilotų įveikė pažangiausius to meto Vokietijos naikintuvus, įskaitant „Fokker D.VII“.
SPAD S.XIII padėjo sąjungininkams išlaikyti fronto liniją Vokietijos puolimo metu 1918 metų kovą-liepą ir kontroliavo dangų virš Prancūzijos per kontrpuolimą. Po karo kelerius metus lėktuvas tarnavo Prancūzijoje, JAV ir dar keliolikoje šalių. SPAD S.XIII iš esmės nustatė pokario naikintuvų standartą.
„Grumman F6F Hellcat“
F6F „Hellcat“, 1943 metai (USN, public domain)
Pradėtas naudoti 1943 m. rugsėjį, F6F „Hellcat“ negalėjo prilygti „Spitfire“, P-51 „Mustang“ ar Bf 109 daugeliu pagrindinių skrydžio charakteristikų, bet jo gebėjimas pasiekti aukštį buvo aukščiausios klasės.
Tačiau tai, ką F6F galėjo padaryti – tai efektyviai pakilti nuo lėktuvnešių, ir būtent dėl jų JAV laivynas dominavo Ramiajame vandenyne Antrojo pasaulinio karo metu.
F6F „Hellcat“ lėktuvais pasiekta 75 % JAV karinio jūrų laivyno pergalių Ramiajame vandenyne. JAV karinio jūrų laivyno aviatorius Davidas McCampbellas per vieną dieną numušė devynis japonų lėktuvus.
F6F buvo gerai ginkluotas ir galėjo atlaikyti daug daugiau mūšio žalos nei jo amžininkai. Iš viso F6F pasiekė beveik 5200 oro pergalių, buvo prarasti tik 270 F6F.
JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešių puolimas antroje Antrojo pasaulinio karo pusėje yra bene ryškiausias pranašesnės oro jėgos panaudojimo pavyzdys pasaulio istorijoje. „Hellcat“ ir su juo susijęs pikiruojantis bombonešis „Douglas SBD Dauntless“ ir torpedinis bombonešis „Grumman TBF Avenger“ sumažino Japonijos imperatoriškojo laivyno kovinę galią, susilpino Japonijos imperiją.
„Messerschmitt Me 262“, arba „Schwalbe“
Me 262 „Schwalbe“ (vokiškai „Kregždė“) nepavyko laimėti karo Vokietijai ir nesugebėjo sustabdyti Sąjungininkų bombonešių puolimo. Tačiau jei vokiečių kariuomenės vadovybė būtų priėmusi teisingus sprendimus, jis galėjo pasiekti bent antrąjį tikslą.
Pirmojo pasaulyje masinės gamybos reaktyvinio naikintuvo (priimtas 1944 m. balandį) Me 262 gamyba buvo atidėta dėl pasipriešinimo iš Vokietijos vyriausybės ir Liuftvafės, kuri nenorėjo skirti lėšų eksperimentiniam lėktuvui be aiškaus vaidmens.
Ankstyvieji bandymai jį paversti naikintuvu-bombonešiu žlugo. Tačiau kai išaiškėjo efektyvaus naikintuvo poreikis, Me 262 rado savo vietą. „Kregždė“ pasirodė lemtinga amerikiečių bombonešiams ir galėjo aplenkti visus amerikiečių lėktuvus.
Me 262 negali būti vadinamas idealiu naikintuvu: jam trūko geriausių amerikiečių naikintuvų manevringumo, o tiek amerikiečių, tiek britų pilotai kūrė Me 262 nugalėjimo taktiką. Nors pradiniame gamybos etape buvo problemų su varikliais, iki karo pabaigos gamyba tapo gana paprasta ir lėktuvai galėjo būti masiškai gaminami išsibarsčiusiose požeminėse gamyklose.
Tęsinys kitame puslapyje: