Dėl to ginčijamasi ne vieną dešimtmetį: ar šiuo aspektu Paukščių Takas ypatingas?  ()

Mūsų Galaktika yra spiralinė – turi diską, kuriame galima išskirti išsilenkusius sutankėjimus, vadinamus spiralinėmis vijomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Būdami disko viduje, negalime jo ir vijų pamatyti iš šalies, todėl ir tyrinėti jas sudėtinga. Ilgą laiką, remdamiesi žvaigždžių judėjimo greičių bei padėties dangaus skliaute matavimais, mokslininkai manė, kad Paukščių Takas turi keturias pagrindines vijas su įvairiomis atšakomis tarpuose. Bet praktiškai visos kitos spiralinės galaktikos vijų turi po dvi. Ar Paukščių Takas ypatingas?

Ne vieną dešimtmetį apie tai ginčijamasi. Kai kurie mokslininkai teigia, kad keturios vijos tikrai egzistuoja, kiti – kad yra tik dvi, bet jų atkarpas įvardijame kaip atskiras vijas. Naujame tyrime pateikiami nauji įrodymai, kad visgi vijos tėra tik dvi.

Įrodymai paremti daugiau nei 24 tūkstančių objektų stebėjimais. Tarp jų buvo ir besiformuojančių žvaigždžių, kurias gaubiančios dulkės švyti gana ilgų, mikrometrinių bangų spinduliuote, ir masyvių O bei B spektrinės klasės žvaigždžių.

O ir B žvaigždės gyvena palyginus trumpai, kelis-keliolika milijonų metų, tad per visą gyvenimą nenutolsta toli nuo formavimosi vietos. Taigi, stebėjimams pasirinkti objektai leido gerai identifikuoti žvaigždėdaros regionų, o kartu ir dujų telkinių pasiskirstymą Galaktikoje.

Nauji stebėjimai apėmė trimatę objektų padėties informaciją – žinomos ne tik jų koordinatės dangaus skliaute, bet ir atstumas nuo mūsų. Atidėjus duomenis trimačiame erdvėlapyje paaiškėjo, jog tai, kas seniau buvo laikoma atskiromis Matuoklės ir Skydo vijomis (vijos vadinamos pagal žvaigždynus, kurių kryptimi matoma didžioji jų dalis), iš tiesų yra viena vija.

 

Kitos dvi vijos – Persėjo ir Šaulio – jau seniau laikomos greičiausiai vienos vijos dalimi, tiesiog Šaulio vija matoma Galaktikos centro kryptimi, o Persėjo – šone. Abi pagrindinės vijos prasideda nuo skersės – pailgo maždaug trijų kiloparsekų ilgio darinio. Nutolusios labiau nuo centro, jos išsiskaido į smulkesnes atšakas, tarp kurių yra ir Oriono atšaka, apimanti ir Saulę.

 

Tiksli vijų struktūra priklauso nuo galaktikos evoliucijos istorijos – susiliejimai su mažomis kaimynėmis sudarko tvarkingas vijas. Taigi, žinodami, kaip tiksliai vijos sukasi ir sklaidosi, galėsime patikrinti įvairius Paukščių Tako istorijos scenarijus.

Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
(11)
(0)
(11)

Komentarai ()

Susijusios žymos: