Nežemiškos gyvybės paieškose – beprecedentis radinys Saturno palydove  ()

Nedideliame Saturno palydove, Encelade, mokslininkai aptiko fosforo – rečiausio iš šešių elementų, būtino mums žinomos gyvybės formos egzistavimui.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Analizuodami NASA kosminio aparato „Cassini“ prieš 15 metų atsiųstus duomenis, mokslininkai rado fosforo dalelių, kurias į kosmoso erdvę išpurškia Encelado geizeriai. Šis Saturno palydovas mokslininkų dėmesį labiausiai patraukė dėl savo stulbinamo tinkamumo gyvybei, nes po ledo pluta jame telkšto vanduo.

Be to, Encelade iki šiol buvo aptikti penki iš šešių būtinų elementų – anglis, vadenilis, azotas, siera ir deguonis. O dabar ir šeštasis – fosforas.

Tyrimo metu apskaičiuota, kad fosforo koncentracija Encelade yra bent 500 kartų didesnė už didžiausią žinomą koncentraciją Žemės vandenynuose. Birželio 14 dieną paskelbtame moksliniame straipsnyje teigiama, kad ledu padengtas Saturno mėnulis atitinka visus „griežčiausius tinkamumo gyvybei reikalavimus“.

Tyrimo vadovas prof. Frankas Postbergas iš Berlyno laisvojo universiteto teigė, kad nors Encelade jau aptikti visi būtini gyvybės elementai, jokios nežemiškos gyvybės formos iki šiol dar nėra aptiktos.

„Neradome gyvybės ar net kažko, ką būtų sukūrusi gyvybė. Tačiau radome požymių, kurie rodo, kad gyvybė ten galėtų gana gerai susiformuoti. Tai gyvenamosios aplinkos indikatorius, kuris yra labai geras ir svarbus“, – portalui space.com teigė prof. F. Postbergas.

Prof. A. Postbergas ir jo komanda pastaruosius metus tyrinėjo NASA kosminio zondo „Cassini“ dar 2008-aisiais surinktus duomenis. Tąsyk „Cassini“ praskrido pro Encelado į kosmosą išmetamus vandens geizerius ir jų „paragavo“.

Manoma, kad šios galingos vandens čiurkšlės išsiveržia dėl Saturno gravitacijos. Geizeriai Encelade trykšta pro ledo plutos įtrūkimus, kuomet suslėgtas vanduo į kosmosą išsiveržia maždaug 360 litrų per sekundę greičiu.

Nors didžioji dalis išpurkšto vandens pliūpsnio grįžta atgal ant mėnulio paviršiaus sniego pavidalu, dalis čiuršklės turinio suformuoja ir taip vadinamą Saturno „E“ žiedą – tankią mažų ledo dalelių aureolę.

 

Jau ankstesniuose Encelado tyrimuose, pagrįstuose kompiuteriniais modeliais, buvo daroma išvada, kad šiame Saturno palydove gali būti fosforo. Tačiau naujausio tyrimo metu šis elementas buvo aptiktas pačioje Encelado geizerių išpurkštoje medžiagoje.

Tačiau, kaip sako vienas iš naujojo tyrimo autorių Christopheris Gleinas, Teksaso Pietvarkarių tyrimų instituto mosklinikas, „fosfatų druskų rasta Saturno „E“ žiede, bet ne pačiame geizerio pliūpsnyje“.

„Tačiau mes žinome, kad šios Encelado vandens čiurkšlės ir suformuoja „E“ žiedą“, – pridūrė jis.

Fosforas buvo aptiktas analizuojant 300 ledo grūdelių, kurių mėginius paėmė NASA kosminis zondas „Cassini“. Laboratorinius tyrimus atlikę mokslininkai išskyrė 9 ledo grūdelius, kuriuose buvo identifikuotos ortofosfato žymės.

 

„Niekas nenustebtų, jei Encelado uolienose būtų fosfatų. Fosfatų yra ir kometose. Tačiau svarbiausia tai, kad fosfatai Encelade yra ištirpę vandenyje ir dėl to jis yra lengvai prieinamas ir potencialiai tinkamas gyvybei susiformuoti“, – teigė prof. F. Postbergas.

Šaltiniai:

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(12)
(0)
(12)

Komentarai ()