Pavojingas Žemės kaimynas. Kodėl beveik pusė misijų į Mėnulį baigiasi katastrofa ()
Pastaroji Indijos „Chandrayaan-3“ misijos sėkmė parodė, kad galima nusileisti ne visai plokščioje vietovėje netoli pietinio Mėnulio ašigalio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors prieš 4 metus paskutinė Indijos Mėnulio misija baigėsi katastrofa. Tas pats neseniai nutiko ir su rusišku nusileidimo aparatu „Luna-25“, kuris nesėkmingai nukrito ant Mėnulio paviršiaus ir paliko nedidelį kraterį. Šios misijos rodo, kad skrydžiai į Mėnulį išlieka pavojingi ir nenuspėjami, praėjus beveik 60 metų po pirmosios žemės transporto priemonės nusileidimo. Per pastaruosius kelerius metus keli erdvėlaiviai nukrito Mėnulyje, ir kodėl šios misijos nebuvo sėkmingos? Apie tai pasakoja Gail‘as Isles‘as iš Australijos Karališkojo Melburno technologijos instituto, rašo „Inverse.“
- Buvusi SSRS tapo pirmąja šalimi pasaulyje, nuleidusia Mėnulyje savo aparatą. „Luna-9“ ant Žemės palydovo nutūpė 1966 metų vasarį.
- Antroji šalis pasaulyje, kuriai pavyko pasiekti tokią sėkmę, buvo JAV su savo nusileidimo aparatu „Surveyor-1“ tų pačių metų birželį, 1966 m.
- 2013 metais Kinija tapo trečiąja šalimi, Mėnulyje nutupdžiusi savo „Chanye-3“ aparatą.
- Indija tapo ketvirtąja šalimi, kai 2023 metų rugpjūčio 23 dieną Mėnulyje nusileido jos „Chandrayaan-3“ modulis. Beje, ši Azijos šalis tapo pirmąja, pasiekusi zoną netoli pietinio poliarinio regiono.
- Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Izraelis, Rusija, Europos kosmoso agentūra, Pietų Korėja ir Italija bandė nutupdyti savo transporto priemones Mėnulyje, tačiau nesėkmingai.
„Roscosmos“ praradus ryšį su savo moduliu „Luna-25“, tapo žinoma, jog kilo problemų su jo varikliu, dėl ko 2023 m. rugpjūčio 19 d. jis nukrito ant Mėnulio paviršiaus.
Tačiau 2019 m. Mėnulyje įvyko dar dvi garsios avarijos. Balandžio mėnesį Izraelio mokslininkai prarado ryšį su savo „Bereshit“ nusileidimo aparatu, kuris sudužo. Rugsėjį toks pat likimas ištiko Indijos „Chandrayaan-2“ misijos nusileidimo modulį. Aparatui nukritus į Mėnulį, nuolaužos buvo išbarstytos kelis kilometrus.
Pasak G. Isles‘o, tik šiek tiek daugiau nei pusė misijų į Mėnulį yra sėkmingos. Nors net palydovų paleidimas į Žemės orbitą ne visada būna 100% sėkmingas.
„Tuo pačiu metu 98% pilotuojamų misijų į kosmosą yra sėkmingos. Galbūt taip yra dėl to, kad mokslininkai deda daugiau pastangų siekdami užtikrinti, kad astronautai galėtų užbaigti savo misiją,“ - sako G. Isles‘as.
Nepilotuojamų misijų nesėkmės priežastys gali slypėti ne tik technologiniuose sunkumuose, reikia žiūrėti kur kas plačiau, mano mokslininkas. Per visą kosmoso tyrinėjimų istoriją žmonės sugebėjo paleisti mažiau nei 20 000 nešančiųjų raketų. Tuo pačiu metu planetoje juda maždaug 1,5 milijardo automobilių ir maždaug 40 000 lėktuvų. Ir net su šiomis mums įprastomis susisiekimo priemonėmis kartais iškyla problemų, nors žmonės jomis naudojasi jau daugiau nei 100 metų.
„Esame pačioje kosmoso tyrinėjimų pradžioje, todėl nereikėtų tikėtis, kad kosminės raketos visada sėkmingai skris į kosmosą, o moduliai visada nusileis Mėnulyje. Žmonės dar turi per mažai patirties,“ – sako jis.
Mokslininko teigimu, jei žmonija nori sukurti visavertę kosmoso civilizaciją, tuomet būtina įveikti daugybę problemų, nes kosmosas yra pavojinga vieta, jis netoleruoja klaidų.
