Mokslininkai perėmė signalą, kuriam prireikė 8 milijardų metų, kad pasiektų Žemę ()
Astronomai perėmė paslaptingą ir senovinį radijo signalą, sklindantį iš tolimiausių kosmoso vietų – stulbinančius aštuonis milijardus metų, daugiau nei pusę Visatos gyvavimo trukmės, kol galiausiai jis pasiekė Žemę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Signalas yra vadinamas greitu radijo bangų pliūpsniu (FRB), o astronomų išvados, paskelbtos žurnale „Science“, rodo, kad tai yra galingiausias kada nors pastebėtas signalas. Tiesą sakant, jis toks galingas, kad FRB per mažiau nei milisekundę išleido tiek pat energijos, kiek mūsų Saulė išskiria per 30 metų.
„Tiek galios pakanka mikrobangų krosnelėje iškepti dubenį spragėsių, maždaug du kartus didesnį už Saulę“, – „New Scientist“ sakė tyrimo bendraautorius Ryanas Shannonas, Svinburno technologijos universiteto astrofizikas.
Kas gali sukelti tokį galingą sprogimą? Astronomai nėra tikri, tačiau teigia, kad šis nuostabus atradimas gali padėti išsklaidyti FRB kilmės paslaptį ir suteikti neįkainojamą įrankį, kuriuo galima išmatuoti patį kosmosą.
„Straipsnyje patvirtinama, kad greiti radijo pliūpsniai yra dažni įvykiai kosmose ir kad galėsime juos panaudoti materijai, esančiai tarp galaktikų aptikti ir geriau suprasti Visatos struktūrą“, – sakoma R. Shannono pareiškime apie darbą.
FRB yra sunkiai pagaunami; pirmasis buvo aptiktas tik 2007 m., o nuo to laiko rasta tik apie 50. Šis, pažymėtas FRB 20220610A, buvo aptiktas praėjusių metų birželį, naudojant didžiausio ASKAP radijo teleskopo matricą Vakarų Australijoje.
Kai mokslininkai Europoje ir Pietų Amerikoje sugebėjo atskleisti sprogimo kilmę. Jie buvo sužavėti atradę, kad signalas atkeliavo iš daug toliau, nei jie tikėjosi. Tikėdamiesi rasti šaltinio galaktiką, jie vietoj to atskleidė, kad FRB greičiausiai kilo iš susiliejančių galaktikų spiečiaus, kuriame susidaro naujos žvaigždės.
Tyrėjų teigimu, tai patvirtina vyraujančią teoriją, kad šie sprogimai kyla iš neutroninių žvaigždžių, kurios yra kolapsavę masyvių žvaigždžių, kurios, kaip manoma, yra vieni iš tankiausių objektų Visatoje, branduoliai.
Įspūdingiausia tai, kad sprogimas palaiko vadinamąjį „Macquart“ ryšį, kuris rodo, kad kuo didesniu atstumu buvo FRB, tuo daugiau pasklidusių dujų tarp galaktikų jis atskleistų savo kelionės metu.
„Greiti radijo pliūpsniai pajunta šią jonizuotą medžiagą“, – paaiškino R. Shannonas. „Netgi beveik visiškai tuščioje erdvėje jie gali „matyti“ visus elektronus ir tai leidžia išmatuoti, kiek materijos yra tarp galaktikų.
„Į šią tarpgalaktinę medžiagą būtina atsižvelgti. Šiuo metu, „jei suskaičiuotume normalios materijos kiekį Visatoje – atomus, iš kurių mes visi esame sudaryti – pamatysime, kad trūksta daugiau nei pusės to, kas turėtų būti “, – sakė R. Shannonas.
Jei ta trūkstama medžiaga yra paslėpta tarp galaktikų, FRB gali padėti ją pastebėti. Jei ne, mums gali tekti permąstyti kai kurias mūsų kosmologinių modelių detales.
