Marse ties pusiauju aptikta nauja vieta, tinkama nežemiškai gyvybei ()
Tik susiformavęs Marsas buvo gana panašus į Žemę. Atmosferos temperatūra ir slėgis galėjo tikti gyvybei susiformuoti; bent jau skysto vandens ten buvo gausu. Per maždaug milijardą metų situacija pasikeitė: Marso paviršius atšalo ir išdžiuvo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesa, dar ilgą laiką vandens buvo popaviršiniuose rezervuaruose. Šie kartais pratrūkdavo ir sukeldavo trumpis potvynius. Dažnas tokių potvynių pėdsakas yra ilgi grioviai, iš pusiaujo aukštumų einantys į šiaurines žemumas. Juose neabejotinai yra daug nuosėdinių uolienų, bet jų kilmė – įvairialypė.
Dalis medžiagos atnešta iš vandens rezervuaro, dalis – iš aplinkinių aukštumų, dalis – iš tų pačių žemumų, kurias graužė vandens srovė. Dabar pirmą kartą atrastas nuosėdinių uolienų regionas, kuriame nuosėdos greičiausiai kilusios tik iš rezervuaro.
Regionas yra Hidraoto chaose – netvarkingo paviršiaus zonoje ties Marso pusiauju. Pietinėje jo dalyje rasta plynė, padengta nuosėdinėmis uolienomis. Vietinė topografija nerodo jokių galingų potvynio srautų; panašu, kad čia popaviršinis rezervuaras prasiveržė į viršų ir suformavo ežerą, kuris vėliau išgaravo arba ištekėjo palaipsniui.
Taigi tikėtina, kad nuosėdos šiame regione yra koncentruotas rezervuaro uolienų palikimas. Dar įdomesnė detalė – pagal kraterių tankį atrodo, kad paviršius čia tėra milijardo metų amžiaus, taigi rezervuaras prasiveržė daug vėliau, nei dauguma – trumpų potvynių pikas buvo prieš 3,4 milijardo metų.
Visi šie požymiai daro Hidraoto chaosą labai įdomia vieta gyvybės pėdsakų paieškoms Marse, taigi ateities misijų planuotojai turėtų į tai atsižvelgti.
Tyrimo rezultatai publikuojami Scientific Reports.
