Kraupus radinys. Astronautas surado Sacharoje paslėptą švytinčią „kaukolę“ (Foto) ()
Žvelgdami į vaizdą galite pamanyti, kad šiurpi kaukolė „žiūri tiesiai į orbitinę kamerą“, ir tai yra gana baisu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai NASA paskelbė šiurpią nuotrauką, kurią Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) padarė neįvardytas astronautas. Yra žinoma, kad nuotrauka daryta tuo metu, kai TKS praskriejo virš Tibesto masyvo – kalnų grandinės, besidriekiančios per Sacharos dykumos centrą Čade ir Libijoje, rašo „Live Science“.
Šiurpi nuotrauka daryta vasario 12 d., tačiau agentūra ją paskelbė tik dabar. Žvelgiant į klaikią „kaukolę“, atrodo, kad ji žvelgia į kosmosą iš didžiulės Čado ugnikalnio kalderos širdies.
From the @Space_Station, the volcanic pit and soda lake Trou au Natron in northern Chad. pic.twitter.com/bE5KrxhQJA
— GraemeStoneham (@GraemeStoneham) November 1, 2023
Yra žinoma, kad kaukolės formos objektas yra Trou-au-Natron dugne, taip pat žinomas kaip Dun Orey, ir yra beveik 1000 metrų pločio ugnikalnio kaldera arba krateris. Ši kaldera susidarė dėl galingo ugnikalnio išsiveržimo, įvykusio prieš šimtus tūkstančių metų. Yra žinoma, kad ši geologinė įduba yra į pietus nuo Tarso Tusside, dar didesnio vulkaninio darinio, kuriame yra potencialiai aktyvus stratovulkanas.
Mokslininkai pastebi, kad baltą burnos, nosies ir kairiojo kaukolės skruosto spalvą suteikia natronas – sūrus natrio karbonato dekahidrato, natrio bikarbonato, natrio chlorido ir natrio sulfato mišinys, kuris pasitaiko gamtoje. „Švytančios kaukolės“ akių ir sinusų sritys yra stačios kūgio formos kalvos, esančios aplink ugnikalnių angas, iškilusias virš likusių kalderos grindų. Tuo pačiu tamsesnė kairioji „kaukolės“ dalis yra tik šešėlis nuo aukšto kraterio krašto. Beje, būtent šis šešėlis suteikia kaukolei būdingą formą.
The caldera of the Trou au Natron #volcano in #Chad’s #Tibesti mountains #Geology pic.twitter.com/mnehJPSL9c
— José Joaquín Galán (@JJoaquinGalan) February 7, 2017
Reikėtų pažymėti, kad šiandien ši vietovė yra nevaisinga, tačiau mokslininkai mano, kad maždaug prieš 14 000 metų ši vieta buvo ledyninis ežeras. Dar septintajame dešimtmetyje mokslininkai aptiko jūrinių sraigių ir planktono fosilijas, besislepiančias po natronais dengtomis duobės „grindimis“. Vėliau, 2015 m., tolesnė ekspedicija aptiko maždaug 120 000 metų senumo dumblių fosilijų.
Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad Trou-au-Natron yra ne mažiau senas nei anksčiau sausame ežere rastos fosilijos ir kartu tai yra jauniausias vulkaninis darinys. Tuo pačiu metu tyrimai rodo, kad aplinkiniai ugnikalniai tikriausiai yra daug senesni už jį.
