Keistas atradimas paneigia tai, ką žinome apie galaktikų evoliuciją ()
Naudodamiesi Jameso Webbo kosminiu teleskopu mokslininkai aptiko galaktiką, kuri jau buvo mirusi, kai Visatai buvo 700 mln. metų. Tai reiškia, kad joje nebeliko dujų ir dulkių naujoms žvaigždėms susikurti. Tačiau pagal teoriją galaktikai tam būtų prireikę milijardų metų. Todėl astronomai bando išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko – nes iki šiol šio reiškinio paaiškinti nepavyksta, rašo „Science Alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant to, kad per pirmuosius kelis šimtus milijonų metų Visatoje sparčiai kūrėsi naujos žvaigždės, astronomų atrasta galaktika pastatė juos į aklavietę. Mokslininkai nustatė, kad galaktikoje JADES-GS-z7–01-QU jau praėjus 700 mln. metų po Didžiojo sprogimo paslaptingai sustojo naujų žvaigždžių formavimosi procesas – nors tai prieštarauja visuotinai priimtai ankstyvosios Visatos evoliucijos teorijai.
Pasak mokslininkų, šiuolaikiniai kosmologijos modeliai negali paaiškinti, kaip ši galaktika galėjo labai greitai susiformuoti praėjus mažiau nei 1 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo – ir taip pat greitai nustoti kurti naujas žvaigždes. Dabar astronomai bando suprasti, kas nutiko šiai galaktikai ir kokie veiksniai galėjo turėti įtakos jos raidos sustabdymui.
|
Pasak mokslininkų, tik vėlesniais Visatos istorijos laikotarpiais galime pastebėti, kad veikiamos juodųjų skylių ar kitų reiškinių, galaktikos nustoja kurti naujas žvaigždes. Pavyzdžiui, kitos mirusios galaktikos nustojo kurti naujas žvaigždes tik praėjus maždaug 3 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo. Tai reiškia, kad ankstyvojoje Visatoje galaktikų evoliucija galėjo vykti daug greičiau, nei tikėtasi.
Tyrimo autoriai teigia, kad aptikta galaktika JADES-GS-z7–01–01-QU yra seniausia žinoma negyva galaktika – ir kartu jos masė yra daug mažesnė nei panašių objektų. Remdamiesi stebėjimais astronomai padarė išvadą, kad ši jauna galaktika 30–90 mln. metų turėjo intensyvaus žvaigždžių formavimosi etapą, tačiau vėliau viskas staiga sustojo. Tačiau kodėl taip atsitiko, vis dar lieka paslaptis.
Pasak mokslininkų, aišku viena – žvaigždžių formavimosi procesas sustojo, nes pritrūko dujų ir dulkių joms kurti.
Galbūt galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji skylė sugėrė didžiąją dalį medžiagos, reikalingos žvaigždėms atsirasti. Galbūt ta pati juodoji skylė savo čiurkšlėmis išstūmė daug materijos už galaktikos ribų. Tačiau yra ir kita įvykių raidos galimybė, kurios mokslininkai neatmeta. Galbūt pernelyg greitas ir intensyvus žvaigždžių atsiradimo procesas lėmė tai, kad joms atsirasti reikalingos medžiagos atsargos labai greitai išsekusios. Tuo pačiu astronomai nėra tikri, kad kuri nors iš šių versijų gali paaiškinti tai, ką jie atrado – taigi, atsakymo paieškos tęsiasi.
Nors tyrimo autoriai mano, kad Jameso Webbo kosminis teleskopas ankstyvojoje Visatoje užfiksavo galaktiką tuo metu, kai ji buvo mirusi, tačiau vėliau žvaigždžių formavimosi procesas atsinaujino. Vadinasi, įmanoma, kad tokios galaktikos galėjo padaryti tam tikrą pertrauką savo evoliucijoje – tačiau tai dar reikia patvirtinti.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
