Pirmieji 9-osios Planetos eskizai: šveicarų astrofizikai sumodeliavo ieškomą hipotetinį Saulės sistemos kūną  ()

Netikėčiausia yra tai, kad, remiantis šveicarų skaičiavimais ir kompiuteriniu modeliavimu, 9-oji Planeta turėtų būti dujinis ledo milžinas, kurio skersmuo už Žemę didesnis... tik 3,7 karto. Tokie netikėti rezultatai gali paaiškinti, kodėl šis galimai egzistuojantis Saulės sistemos kūnas neatrastas iki šiol.

Sužinoję apie galimą dar neatrastos 9-osios Planetos egzistavimą kažkur anapus Plutono orbitos, Berno universiteto (Šveicarija) mokslininkai Christophas Mordasini ir Esther Linder nusprendė pasvarstyti ir paskaičiuoti, kaip galėtų atrodyti hipotetinis dangaus kūnas.

"Mano įsitikinimu, 9-oji Planeta yra artimas kosminis objektas, nepaisant to, kad jis nuo Saulės nutolęs 700 kartų toliau nei Žemė", - tvirtina jaunų egzoplanetų formavimąsi tyrinėjanti Berno universiteto astrofizikos doktorantė E. Linder.

9-osios Planetos modelį šveicarai sukūrė vadovaudamiesi prielaida, kad ji – mažesnė Urano ar Neptūno atmaina. Manoma, kad 9-oji Planeta gali būti 10 kartų masyvesnė už Žemę. Todėl mokslininkai priėjo išvadą, kad jos skersmuo turėtų būti 3,7 karto didesnis už Žemės skersmenį. O temperatūra planetos paviršiuje – apie -226°C arba 47 K.

Vadovaudamiesi planet evoliucijos modeliu, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad prieš 4,6 mlrd. metų kartu su Saulės sistema gimusi 9-oji Planeta turėtų būti ledo milžinė, gaubiama vandenilio ir helio atmosferos.

Tyrimo autorių straipsnyje, kurį spaudai jau ruošia žurnalas Astronomy & Astrophysics, rašoma, kad vis dėlto ji turėtų būti šildoma iš vidaus.

"Mes manome, kad planetos emisijos procesuose turėtų dominuoti branduolio aušimas, - įsitikinusi E. Linder. – Priešingu atveju, jei 9-oji Planeta daugiau šilumos gautų iš aplinkos (pvz., Saulės), jos paviršiaus temperatūra siektų tik apie 10 kelvinų. Planetos vidinė šiluma yra maždaug 1 000 kartų didesnė už absorbuojamą šilumą."

Taigi, atspindima Saulės šviesa planeta įšildo tik labai nežymiai – didžiąją dalį 9-osios planetos šilumos skleidžia vėstantis ledo planetos branduolys. Tai reikštų, kad hipotetinė planeta geriau būtų matoma infraraudonųjų spindulių diapazone.

"Pristačius mūsų tyrimo rezultatus, hipotetinė 9-oji Planeta įgavo naujų bruožų – dabar mes numanome ne tik jos masę, bet ir kitas fizines savybes", - atkreipia dėmesį tyrimui vadovavęs Ch. Mordasini.

Šveicarų mokslininkai taip pat patikrino, ar jų rezultatai nepaaiškina, kodėl 9-oji Planeta dar nebuvo pastebėta optiniais teleskopais. Jie apskaičiavo įvairiomis orbitomis galinčių skrieti mažesnių ir didesnių planetų šviesį bei priėjo išvadą, kad fiksuojant dangaus objektus netolimoje praeityje buvo ypač mažai galimybių atrasti tik kosminius kūnus, kurių masė Žemės masę viršija ne daugiau kaip 20 kartų – ypač jei tie kosminiai kūnai skrieja beveik atokiausiame Saulei savo orbitos taške.

Tyrėjai viliasi, kad būsimosios optinės technologijos (pvz., Large Synoptic Survey Telescope Čilėje) netolimoje ateityje patvirtins arba paneigs kalbas apie 9-ąją Saulės sistemos planetą.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(16)
(2)
(14)

Komentarai ()