Iš ko atsirado gyvybė Žemėje? Ką rodo naujas eksperimentas  ()

Gyvybė Žemėje neatsirado iš nieko – ji buvo ilgo proceso pabaiga, vainikuojanti vis sudėtingėjančių cheminių junginių ir reakcijų tinklų formavimąsi. Dalis junginių galėjo susiformuoti ne Žemėje, o Saulę supusiame protoplanetiniame diske ar netgi tarpžvaigždinėje terpėje, ir į planetą atkeliauti tik vėliau.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dabar laboratoriniais eksperimentais parodyta, kad tarpžvaigždinėmis sąlygomis gali formuotis įvairios nukleobazės. Tarpžvaigždinės dulkės, susidedančios daugiausiai iš anglies junginių bei silikatų, šaltoje aplinkoje gali pasidengti ledo mantijomis, sudarytomis iš vandens, anglies monoksido, amoniako bei metanolio. Ultravioletinė spinduliuotė šiose mantijose gali sukelti įvairias sudėtingas chemines reakcijas.

Tyrimo metu laboratorijoje sukurtos panašios sąlygos: iki 10 kelvinų temperatūros atšaldytame vakuuminiame kambaryje patalpintos dulkės padengtos ledo mantijomis, o tada paveiktos ultravioletiniais spinduliais.

Atšildžius gautas medžiagas iki kambario temperatūros, aptiktos net šešios nukleobazės: citozinas, timinas, uracilas, adeninas, ksantinas ir hipoksantinas. Taip pat aptiktos įvairios amino rūgštys ir dviejų amino rūgščių junginiai dipeptidai.

Dar 2011 metais hipoksantinas ir kelios kitos nukleobazės aptiktos meteorituose, taigi hipotezė, kad jos gali formuotis kosmose, yra ne visiškai nauja. Tačiau šiuo eksperimentu parodyta, kad nukleobazių susiformavimas gali būti visai dažnas reiškinys tarpžvaigždinėje terpėje.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
(24)
(2)
(22)

Komentarai ()