Kosmose jau skrieja dvi „lietuviškos“ planetos: kaip pakrikštijome ir kokius vardus planetoms davė kitos šalys?  (1)

Tarptautinė astronomijos sąjunga (IAU) neseniai surengė neįtikėtinai populiarią pavadinimų parinkimo kampaniją, kurios metu 780 000 žmonių visame pasaulyje dalyvavo krikštijant žvaigždes ir egzoplanetas.

Pirmą kartą iniciatyva „NameExoWorld“ įvyko 2015 m. – tada 31 egzoplanetai buvo išrinkti ir suteikti pavadinimai. Tačiau šimtųjų IAU metinių proga sąjunga nusprendė suorgnizuoti didesnį konkursą ir įtraukti daugiau šalių.

Šiemet konkurse dalyvavo 112 šalių. Iš viso buvo pasiūlyta 360 000 pavadinimų, ir kiekvienas nacionalinis komitetas sudarė trumpąjį sąrašą. Pavadinimai-nugalėtojai iš viso surinko 420 000 balsų.

Šiemet konkurse galiojo taisyklės, kad šaliai priskirta žvaigždė turi būti matoma nedideliu teleskopu iš tos šalies teritorijos. Visos krikštynoms atrinktos planetos buvo dujų milžinai, sveriantys nuo vienos dešimtosios iki dešimties Jupiterio masių. Kiekviena šalis turėjo išrinkti pavadinimą vienai planetai ir jos žvaigždei-šeimininkei.

Lietuviški pavadinimai

Lietuvoje per kelis balsavimų etapus buvo atrinkti tokie pavadinimai: Viltis ir Tiesa, Taika ir Vytis, Gintaras ir Baltija, Teliavelis ir Patrimpas bei Jumpira ir Upinis. Ilgą laiką paskutinio turo balsavime lyderiavus mitologinės kilmės pavadinimams Teliaveliui ir Patrimpui (Teliavelis – mitinis kalvis, nukalęs Saulę ir įmetęs ją į dangų, Patrimpas – vienas iš trijų didžiųjų baltų dievų, atsakingas už derlingumą), paskutinėmis dienomis staiga didele balsų persvara ėmė pirmauti Taika ir Vytis – kurie galiausiai ir tapo nugalėtojais.

Taigi, nuo šiol kosmose žiba Taika (HAT-P-40), o aplink ją sukasi Vytis (HAT-P-40 b).

Taiką galima rasti Driežo (Lacerta) žvaigždyne – tai yra 68 pagal dydį žvaigždynas, Lietuvoje matomas visus metus – tačiau Taika nėra viena iš pagrindinių žvaigždyno žvaigždžių.

Skaičiuojama, kad Taikos amžius – 2,7 milijardo metų (palyginimui, Saulės amžius – 4,6 mlrd. metų), bet ji du kartus didesnė už Saulę ir nuo mūsų nutolusi per 1634 šviesmečius (arba 501 parseką). Taikos temperatūra – 6080 kelvinų (5800 Celcijaus), kai Saulės temperatūra – 5778 kelvinų (5500 Celcijaus).

Tuo tarpu, kaip jau minėta, Vytis yra dujinė planeta ir ji atrasta 2012 metais. Jos masė prilygsta 0,615 Jupiterio masės arba 195,5 Žemės masių. Vyčio planetos spindulys siekia 1,730 Jupiterio spindulio arba 19,39 Žemės spindulių, aplink Taiką jis apsisuka per 4,46 žemietiškas dienas.

Deja, Vytis nėra gyvybei tinkama planeta – jo temperatūra siekia 1615 kelvinų (apie 1340 Celsijaus).

Įdomiausi variantai

Visus suteiktus pavadinimus galima peržiūrėti „NameExoWorld“ svetainėje, bet štai keli įdomesni ir spalvingesni variantai:

Azerbaidžanas jiems priskirtą žvaigždę pavadino Mahsati – garsios viduramžių poetės Mahsati Ganjavi (1089–1159) garbei (nes ji laikoma „viena ryškiausiai spindinčių Azerbaidžano poezijos žvaigždžių“). Apie šią žvaigždę besisukanti planeta pakrikštyta Ganja – pagal pirmąją Azerbaidžano sostinę, kurioje ir gimė Mahsati.

Kuko salos savo žvaigždės pavadinimu pasirinko Poerava – maorių kultūroje tai yra mistinis įspūdingo dydžio ir grožio juodasis perlas. Planetai suteiktas Pipitea pavadinimas, reiškiantis mažą baltą ir auksinį perlą.

Madagaskaras savo žvaigždę pavadino malagasių tautos milžiniškos pasakų būtybės Rapeto vardu, o planetą – Trimobe. Malagasių pasakose tai yra turtingas žmogėdra.

Italų pasirinkime dominavo graikiška mitologija bei Dantės kūryba: žvaigždės pavadinimu pasirinkta Flegetonas (Flegetonte), kas yra požeminė ugninė upė, kurioje amžinai verda nusidėjėliai (teigiama, kad toks pavadinimas parinktas dėl pačios žvaigždės nuožmumo) o planetos – Letė (Lete). Pastaroji yra užmaršties upė, sudaryta iš rūko – planeta taip pat yra dujinė.

Argentina savo žvaigždę pavadino Nosaxa (kas indėnų mokovių kalba reiškia pavasarį ar naujus metus) ir Naqaỹa, kas daugmaž reiškia „visi mes esame broliai“.

JAV žvaigždei suteikė Nushagak pavadinimą (Aliaskos upė, garsėjanti lašišų gausa, kuri išlaiko ištisas indėnų bendruomenes), o planetą pavadino Mulchatna (vienas iš Nušagako intakų).

Latviai žvaigždės pavadinimu pasirinko Liesma (kas reiškia liepsną), o planetą pavadino Staburagsu: abu pavadinimai yra kildinami iš latviškos poemos „Staburags un Liesma“ personažų.

Estai jiems priskirtai žvaigždei išrinko Koit pavadinimą (aušra), o planetai – Hämarik (saulėlydžio laikas).

Ukrainiečiai žvaigždę pakrikštijo Berehinya (slaviška vandenų ir upių dievybė, paskutiniu metu įgijusi nacionalinį statusą kaip „židinio motina, žemės saugotoja“), planetą – Tryzub (senovinis Ukrainos simbolis, naudojamas ir šiais laikais).

Iki šiol yra patvirtinta daugiau nei 4000 egzoplanetų, ir atradimų skaičius kas 30 mėnesių padvigubėja. Visos jos yra toli – kai kurios nutolusios net per 1600 šviesmečių – bet tokios iniciatyvos priartina jas prie mūsų, pastebi „IFL Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Adomas Rutkauskas

(9)
(2)
(7)

Komentarai (1)

Visi šio ciklo įrašai

Susijusios žymos: