Žmonės įpratę laiką skaičiuoti pagal Žemės judėjimą Saulės atžvilgiu. Ir nors mums bei visai Žemės gyvybei mūsų planetos sukimasis apie savo žvaigždę yra be galo svarbus, vertinant rimtesniu mastu jis yra visiškas niekis, lyginant su tiesiog epinio masto Saulės (ir visos Saulės sistemos) kelione aplink Paukščių tako galaktikos centrą, rašo „Live Science“.

Tam, kad Saulės sistema apsuktų vos vieną ratą aplink Paukščių taką, reikia maždaug 220-230 mln. žemietiškų metų, tvirtina Teksaso universiteto (JAV) astronomijos docentas Keithas Hawkinsas.

Kitaip tariant, jei laiką matuotume pagal tokį galaktinį laikrodį, Žemei šiuo metu būtų apie 16 metų, o Saulė būtų susiformavusi prieš maždaug 20 metų. Visa visata dabar būtų vos 60 metų amžiaus.

Saulės sistemos kelią aplink Paukščių tako galaktiką iš esmės galima lyginti su Žemės orbita aplink Saulę. Tik šiuo atveju sukamasi ne apie kokią nors žvaigždę, o aplink supermasyvią juodąją skylę, tūnančią galaktikos centre, teigia K.Hawkinsas. Šis objektas aplinkinius, arčiau esančius objektus paveikia milžiniška gravitacine jėga, tačiau Saulės sistemos orbitą iš tikrųjų palaiko gravitacinės jėgos, kolektyviai skleidžiamos visos Paukščių tako materijos.

„Saulė juda pakankamu greičiu – maždaug 230 km per sekundę – kad išlaikytų judėjimą aplink galaktikos centrą į apskritimą panašia trajektorija“ ir dėl to nėra įtraukiama į juodąją skylę, tvirtino astronomas.

Jeigu lygintume su vietiniais Žemės metais, galaktiniai metai skaičiuoja lauką iš tiesų milžinišku mastu. Tačiau tai nėra „universalūs“ galaktinai metai – tai, ką mes, Žemės gyventojai, vadiname galaktiniais metais yra būdinga tik Saulės (ir Žemės) kelionei aplink Paukščių taką.

„Mes sakytume, kad galaktiniai metai trunka 220 ar 230 milijonų metų. Kitoms galaktikos žvaigždėms tie metai yra kitokios trukmės“, – aiškino K.Hawkinsas.

Galaktikos skersmuo yra apie 100 000 šviesmečių, o Žemė yra maždaug 28 000 šviesmečių atstumu nuo galaktikos centro. „Jeigu galaktiką įsivaizduotume kaip miestą, tai Žemė būtų kažkur ties ta vieta, kur prasideda priemiestis“, – aiškino docentas. Žvaigždėms, besisukančioms arčiau juodosios skylės – gyvenančioms „miesto centre“ – galaktiniai metai būna santykinai trumpesni. O tolesniuose priemiesčiuose metai trunka šiek tiek ilgiau.

Panašiai artumas iki žvaigždės didele dalimi lemia ir planetų metų trukmę. Tarkime, Merkurijaus – Saulei artimiausios planetos – metai trunka 88 dienas (per tiek ši planeta apsuka pilną orbitą aplink Saulę), o Urano – septintosios planetos nuo Saulės – metai trunka net 84 Žemės metus. Tolimojoje Plutono nykštukinėje planetoje gimtadienį švęstume 248 kartus rečiau nei Žemėje.

Planetų orbitinė fizika yra panaši į tą fiziką, kuri lemia Saulės sistemos orbitos aplink Paukščių taką, tačiau vis vien kyla klausimas: kaip astronomai sugalvojo, kokiu būdu apskaičiuoti galaktinių metų trukmę? T.Hawkinsas tvirtina, jog tokia užduotis iš tiesų yra ganėtinai paprasta – visos tam reikalingos žinios buvo įgytos dar pačioje moderniosios astronomijos mokslo vystymosi pradžioje.

„Daugiausiai tai yra susiję su žvaigždžių judėjimo galaktikoje stebėjimu. Stebėdami žvaigždes, dangije judančias aplink galaktiką, galite išskaičiuoti ir kitų žvaigždžių greitį bei kryptį“, – sakė K.Hawkinsas.

Komentarai ()