Žmonių protėviai vaikščioti ant dviejų kojų galėjo pradėti žymiai anksčiau, nei manyta (Foto)  ()

Žmonių protėviai galėjo vaikščioti ant dviejų kojų maždaug prieš 7 milijonus metų – milijonu metų anksčiau, nei manyta. Tačiau šis atradimas, gautas išanalizavus pažeistą Sahelanthropus tchadensis šlaunies kaulą ir du dilbio kaulus, vertinamas prieštaringai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Apytikriai vertinimai, kada žmonių ir šimpanzių protėviai atsiskyrė vieni nuo kitų, skiriasi – tačiau iš esmės sutariama, kad tai nutiko maždaug prieš 6 mln. metų. Tai taip pat sutampa su ankstyviausio dvikojo hominido, vadinamo Orrorin tugenensis, fosilijos amžiumi.

Naujausiame tyrime analizuotas šlaunies kaulas buvo rastas Čado ežero baseine (Čado Respublika, Centrinė Afrika). Tai yra vienas iš tūkstančių kaulų gabalų, kurie pirmąkart buvo aptikti 2001 m. – tačiau beveik visi kaulai buvo ne primatų.

Pirmosios homininų fosilijos, aptiktos tarp visų tų kaulų gabalėlių, buvo kaukolės fragmentai ir keli dantys. Jie buvo identifikuoti kaip nauja ir labai ankstyva homininų rūšis, pavadinta Sahelanthropus tchadensis, atsiradusi maždaug prieš 6–7 mln. metų.

Vėliau panaudojant fosilijų datavimo metodą, pagrįstą įvairių berilio elementų formų analize, buvo nustatyta, kad radinio amžius siekia 6,5–7,5 mln. metų.

 

2004 m. Aude Bergeret-Medina ir Roberto Macchiarelli iš Poitierso universiteto Prancūzijoje nustatė, kad tarp kaulų gabalėlių rastas šlaunikaulis gali priklausyti homininui. Vėliau jie neteko prieigos prie radinio, tačiau 2020 m. paskelbė matavimais ir nuotraukomis pagrįstą mokslinį darbą, kuriame teigė, kad kaulo forma rodo, jog jo savininkas nevaikščiojo ant dviejų kojų.

Tačiau dabar Franckas Guy, taip pat dirbantis Poitierso universitete – ir jo kolegos, kurie vis dar turi prieigą prie fosilijų – paskelbė išsamią šlaunikaulio ir dviejų dilbio kaulų analizę, įskaitant kompiuterinės tomografijos skenavimą, leidusį pamatyti vidinę kaulų struktūrą.

Nežinia, ar visi hominino kaulai yra vieno ir to paties individo, ar kelių, tačiau tyrėjai daro prielaidą, kad jie priklauso S.tchadensis – nes tai buvo vienintelis stambus primatas, kurio kaulų rasta šioje vietoje.

 

Tyrėjai palygino S.tchadensis šlaunies ir dilbio kaulus su šiuolaikinių žmonių – o taip pat su šimpanzių, gorilų, orangutanų ir kai kurių išnykusių homininų bei žmogbeždžionių kaulais.

Remdamiesi keliais šlaunikaulio bruožais – kurie, anot jų, yra artimesni šiuolaikinių žmonių, o ne žmogbeždžionių, kurios paprastai vaikšto keturiomis galūnėmis, bruožams – mokslininkai padarė išvadą, kad S.tchadensis tam tikrą laiką praleido laipiodamas medžiais, tačiau dažniausiai vaikščiojo dviem kojomis. Tie aptariami bruožai – tai storesnių tankaus išorinio kaulo sluoksnio, vadinamo žieve, dalių išsidėstymas ir šiurkštus paviršius šlaunikaulio viršuje, kur tvirtinasi sėdmenų raumenys.

„Būdami ant žemės jie mieliau judėdavo dviem kojomis. [Būdami medžiuose] jie kartais pasirinkdavo ropojimą. Visi požymiai rodo tokį elgesį“, – sako F.Guy.

 

Tačiau R.Macchiarelli nesijaučia įtikintas. Iš dalies dėl to, kad, pasak jo, šlaunikaulis su dubeniu sudaro tokį kampą, kuris būtų „mechaniškai nestabilus vertikaliai laikysenai“.

Kiti primatai, kurie daugiausia vaikšto keturiomis kojomis, kartais atsistoja ir vaikšto ant dviejų – todėl S.tchadensis gali turėti tam tikrų bipedalizmo bruožų, sako R.Macchiarelli. „Bet kuriame primatų būryje būna dvikojiškumo signalų, – teigia mokslininkas.

Tačiau F.Guy sako, kad jų išvados pagrįstos ne atskirais kaulo aspektais, o bendru jo savybių rinkiniu.

Londono gamtos istorijos muziejaus darbuotojas Fredas Spooras sako, kad tyrimo autoriai „pateikia gerus argumentus“ dėl dvikojiškumo, tačiau tikėtina, kad diskusijos dar tęsis. „Kol neturime laiko mašinos, negalėsime grįžti atgal ir įsitikinti tuo patys“, – juokauja jis.

 

Šis klausimas yra svarbus, nes vėlesni homininai – pavyzdžiui, australopitekai – dar prieš 3–4 mln. metų tiek vaikščiojo ant dviejų kojų, tiek laipiojo po medžius, sako jis. „Tai reikštų, kad pirmuosius 3 mln. [mūsų istorijos] metų buvo naudojama mišri eisena, ir nedaug kas progresavo“, – teigia F.Spooras.

Kelsey Pugh iš Amerikos gamtos istorijos muziejaus Niujorke sako, kad būtų naudinga palyginti S.tchadensis šlaunikaulį su platesniu gyvenančių ir išnykusių primatų spektru. „Artimiausiais mėnesiais nepriklausomoms paleoantropologų komandoms bus gyvybiškai svarbu ištirti šias įdomias fosilijas“, – sako ji.

Tyrimas skelbiamas žurnale „Nature“.

Parengta pagal „New Scientist“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(7)
(0)
(7)

Komentarai ()