Žemės ištekliai baigiasi – retųjų metalų gavyba gali sukelti Armagedoną: mokslininkai šokiruoti  ()

Mokslininkai mano, kad „išvalius“ jūros dugną nuo metalų, reikalingų alternatyviajai energetikai, bus sunaikintos vietos ekosistemos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Alternatyvios energijos sektorius sparčiai plečiasi, o Žemei reikalingi retieji metalai senka. Dėl to kalnakasybos įmonės nori plėtoti giliavandenius nikelio, mangano ir kobalto telkinius, rašo „The Guardian“.

Tuo pačiu metu gamtosaugininkai ir mokslininkai skambina pavojaus varpais – naujasis tarptautinės laukinės gamtos labdaros organizacijos „Fauna & Flora“ atliktas tyrimas pateikia įrodymų, kad vandenyno dugno „išvalymas“ nuo retų mineralų nebus naudingas vietos gyventojams, bet sukels išnykimo pavojų. Tyrėjai padarė išvadą, kad giliavandenių nikelio, mangano ir kobalto telkinių atsiradimas galiausiai padarys „didelę ir nepataisomą“ žalą mūsų planetai.

Pasak „Fauna & Flora“ jūrų direktorės Sophie Benbow, vandenynas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį mūsų planetos funkcionavimui, o jo trapios ekosistemos apsauga yra svarbi ne tik jūrų gyvybei, bet ir „visai gyvybei Žemėje“. Okeanologai, biologai ir kiti tyrinėtojai baiminasi, kad ambicingi kalnakasybos kompanijų planai galiausiai atves prie vandenyno mirties – pasaulio žuvų ištekliai itin sumažės, o jūrų ekosistemos bus negrįžtamai prarastos.

„Fauna & Flora“ pirmą kartą išreiškė susirūpinimą dėl jūros dugno kasybos dar 2020 m. Nuo tada mokslininkai iš viso pasaulio sutelkė dėmesį į giliavandenių jūrų, kuriose gausu mangano, nikelio ir kobalto, kurie yra tokie svarbūs alternatyviosios energijos pramonei, tyrimams. Pasak „Fauna & Flora“ pasaulinės politikos direktorės Katherine Weller, būtent šių tyrimų rezultatai tapo pagrindu naujai organizacijos ataskaitai, kuri buvo pristatyta kovo 27 d.

Vienas iš pagrindinių rūpesčių yra tai, kad vandenyne yra daug giliavandenių anglies rezervuarų, kuriuos kasyba gali sunaikinti. Tai savo ruožtu sustiprins pasaulinę krizę, kurią mūsų planeta jau dabar išgyvena dėl nuolat didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

 

Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad vandenynas vis dar itin mažai tyrinėtas – kiekviena ekspedicija atranda nuo 70 iki 90 % naujų rūšių, kurių anksčiau mokslininkai neaprašė. Ir mes kalbame ne tik apie naujas rūšis, bet ir ištisas augalų šeimas ar gentis, apie kurias mokslininkai anksčiau nieko nežinojo.

Dėl to mokslo bendruomenė tvirtina, kad kasyba tik sunaikins jūrų ekosistemas, todėl mokslininkai reikalauja, kad pasaulio vyriausybės nustatytų moratoriumą visiems giliavandenės kasybos planams.

Jūrų biologai pabrėžia, kad trapios daugiašakės kirmėlės, jūros agurkai, koralai ir kalmarai atsidurs ties išnykimo riba – ir, deja, negalima tikėtis greito jų populiacijų atsigavimo. Faktas yra tas, kad giliavandeniuose regionuose maisto ir energijos tiekimas yra labai ribotas, o gyvenimas yra labai lėtas. Dėl naudingųjų iškasenų gavybos iš jūros dugno vietos gyventojai tiesiogine prasme laukia Paskutiniojo Teismo dienos ir, deja, nebėra vilties, kad, baigus darbus, atgaus buvusį gyvenimą.

 

Atkreipkite dėmesį, kad daugiausia kalbama apie mangano, nikelio ir kobalto gavybą, kurie yra būtini norint sukurti elektrines transporto priemones, vėjo turbinas ir kitus įrenginius, būtinus kuriant technologijas, galinčias pakeisti sunkvežimius, elektrines ir gamyklas, išskiriančias tonas anglies.

Tuo pačiu metu kasybos įmonės apeliuoja į tai, kad kasyba sausumoje daro dar didesnę žalą planetos ekosistemoms – jei visas šių medžiagų kasimas bus sutelktas tik sausumoje, aplinkos būklė dar labiau pablogės. Štai kodėl įmonės mano, kad ieškoti išteklių į vandenyną yra labai protinga idėja.

Tyrėjai yra labai skeptiški. Pirma, prasidėję darbai vandenyne pakenks vietinei aplinkai, antra, giliavandenės kasybos pradžia nereiškia kasybos sausumoje užbaigimo, o tai reiškia, kad planetai daroma žala tik padvigubės.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(9)
(4)
(5)

Komentarai ()