Genai nemeluoja: DNR atskleidžia naują žmogaus kilmės istorijos posūkį  ()

Naujame žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime ginčijamos vyraujančios teorijos, teigiant, kad Homo sapiens išsivystė iš daugybės įvairių populiacijų Afrikoje, o anksčiausias pastebimas atsiskyrimas po ilgų genetinio maišymosi laikotarpių įvyko prieš 120 000–135 000 metų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Visuotinai sutariama, kad Homo sapiens kilęs iš Afrikos. Tačiau išlieka daug neaiškumų ir konkuruojančių teorijų apie tai, kur, kada ir kaip tai nutiko, sako mokslininkai.

2023 m. gegužės 17 d. žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama McGillo ir Kalifornijos-Daviso universitetų (JAV), remdamasi šiuolaikiniais genomo duomenimis iš viso žemyno, teigia, kad žmonės gyveno įvairiuose Afrikos regionuose, migravo iš vieno regiono į kitą ir maišėsi tarpusavyje šimtus tūkstančių metų. Šis požiūris prieštarauja kai kurioms vyraujančioms teorijoms apie žmogaus kilmę Afrikoje.

Konkuruojančios teorijos apie žmogaus kilmę Afrikoje

Viena iš teorijų teigia, kad maždaug prieš 150 000 metų Afrikoje buvo viena centrinė šiuolaikinių žmonių protėvių populiacija, nuo kurios atsiskyrė kitos populiacijos. Kita teorija teigia, kad ši centrinė protėvių populiacija buvo šiuolaikinių žmonių susimaišymo su neandertaliečiais rezultatas, dėl kurio įvyko žmogaus evoliucijos šuolis, kaip manoma, nutikęs Eurazijoje.

„Skirtingais laikais žmonės, kurie pritarė klasikiniam vieninteliam Homo sapiens kilmės modeliui, teigė, kad žmonės pirmiausia atsirado arba Rytų, arba Pietų Afrikoje, – sako Kalifornijos universiteto Antropologijos departamento ir Genomo centro populiacinės genetikos specialistė bei viena iš pagrindinių tyrimo autorių Brenna Henn. – Tačiau šias teorijas sunku suderinti su ribotais iškastiniais ir archeologiniais duomenimis apie žmonių apgyvendinimą tokiose vietose kaip Marokas, Etiopija ir Pietų Afrika – kurie rodo, kad Homo sapiens gyveno visame žemyne mažiausiai prieš 300 000 metų“.

 

Taigi tyrėjų komanda ėmėsi kitokio požiūrio.

Šiuolaikiniai genominiai duomenys byloja ką kita

Pirmą kartą sistemingai tikrindama šiuos konkuruojančius antropologinius modelius su genetiniais duomenimis, remdamasi šiuolaikine 290 individų iš keturių geografiškai ir genetiškai skirtingų Afrikos grupių genomine medžiaga, komanda atsekė populiacijų panašumus ir skirtumus per pastaruosius milijonus metų – ir gavo žinių apie genetinius tarpusavio ryšius bei žmogaus evoliuciją visame žemyne.

Šios grupės – tai nama (khoe-san iš Pietų Afrikos), mende (iš Siera Leonės), gumuzai (naujausi medžiotojų-rinkėjų grupės palikuonys iš Etiopijos), amharai ir oromo (žemdirbiai iš Rytų Afrikos). Tyrėjai taip pat įtraukė šiek tiek Eurazijos genetinės medžiagos.

 

„Naudodami naują algoritmą greitai išbandėme šimtus galimų scenarijų. Šimtus tūkstančių metų trukęs genų judėjimas iš vienos žemyno dalies į kitą ir atgal tarp įvairių žemyno dalių populiacijų leido daug geriau paaiškinti genetinę variaciją, kurią matome šiandien, – teigia McGillo universiteto Žmogaus genetikos katedros docentas ir vienas iš vyresniųjų straipsnio autorių Simonas Gravelas. – Šį algoritmą sukūrėme norėdami suprasti, kaip genetinių ligų rizika kinta įvairiose populiacijose – ir jis paskatino mus giliai pasinerti į žmogaus kilmę. Buvo labai smagu taip susieti taikomuosius ir fundamentinius tyrimus“.

Kaip minėta, tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.

Parengta pagal „SciTech Daily“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(12)
(4)
(8)

Komentarai ()