Naujas ir intriguojantis tyrimas atskleidė: žmonės buvo arti išnykimo ribos ()
Naujajame tyrime teigiama, kad beveik prieš 1 mln. metų žmonės buvo priartėję prie išnykimo ribos – daugiau nei 100 000 metų pasaulyje gyveno tik apie 1 300 žmonių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai pridūrė, kad šis „beveik išnykimas“ galėjo turėti didelės reikšmės šiuolaikinių žmonių ir jų artimiausių žinomų išnykusių giminaičių – neandertaliečių ir denisoviečių – evoliucijai.
Ankstesni tyrimai rodė, kad šiuolaikiniai žmonės atsirado maždaug prieš 300 000 metų Afrikoje. Kadangi fosilijų iš to laiko yra labai mažai, lieka daug neaiškumų dėl to, kaip vystėsi žmonių giminė prieš atsirandant šiuolaikiniams žmonėms.
Siekdami daugiau sužinoti, mokslininkai ištyrė daugiau kaip 3 150 dabartinių šiuolaikinių žmonių genomų iš 10 Afrikos ir 40 neafrikietiškų populiacijų. Jie sukūrė naują analitinę priemonę, leidžiančią nustatyti šiuolaikinių žmonių protėvius sudariusios grupės dydį pagal jų palikuonių genetinių sekų įvairovę.
Genetiniai duomenys rodo, kad prieš 813 000–930 00 metų šiuolaikinių žmonių protėviai patyrė stiprų „populiacijos sumažėjimą“ ir prarado apie 98,7 proc. savo populiacijos.
„Mūsų protėviai tikrai ilgą laiką patyrė tokį stiprų „populiacijos sumažėjimą“ ir jiems grėsė didelis išnykimo pavojus“, – „Live Science“ sakė vienas pagrindinių tyrimo autorių Wangjie Hu iš Niujorko Icahno medicinos mokyklos.
Tyrėjai apskaičiavo, kad maždaug 117 000 metų šiuolaikinių žmonių protėvių populiaciją sudarė apie 1280 žmonių.
„Apskaičiuotas mūsų protėvių linijos populiacijos dydis buvo nedidelis ir tikrai būtų priartinęs juos prie išnykimo“, – „Live Science“ sakė naujajame tyrime nedalyvavęs Londono Gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Chrisas Stringeris.
Mokslininkai pažymėjo, kad šis populiacijos mažėjimas sutapo su dideliu atšalimu, dėl kurio atsirado ledynai, sumažėjo vandenyno paviršiaus temperatūra ir galbūt Afrikoje bei Eurazijoje ilgai truko sausros. Mokslininkai vis dar nežino, kaip šie klimato pokyčiai galėjo paveikti žmones, nes žmonių fosilijų ir artefaktų iš šio laikotarpio išlikę palyginti nedaug, galbūt dėl to, kad populiacija buvo tokia maža.
Ankstesni tyrimai rodė, kad paskutinis bendras šiuolaikinių žmonių, neandertaliečių ir denisoviečių protėvis gyveno maždaug prieš 765 000–550 000 metų, t. y. maždaug tuo pačiu metu, kaip ir naujai aptiktas populiacijos sumažėjimas. Tai leidžia manyti, kad šis „beveik išnykimas“ galėjo būti kaip nors susijęs su šiuolaikinių žmonių, neandertaliečių ir denisoviečių paskutinio bendro protėvio evoliucija.
Jei šis paskutinis bendras protėvis gyveno populiacijos sumažėjimo metu arba netrukus po jo, šis sumažėjimas galėjo turėti įtakos senovės žmonių grupių skilimui į šiuolaikinius žmones, neandertaliečius ir denisoviečius, paaiškino C.Stringeris. Pavyzdžiui, jis galėjo suskaldyti žmones į mažas atskiras grupes, o laikui bėgant skirtumai tarp šių grupių pasirodė esantys pakankamai dideli, kad šie išlikusieji suskirstytų į atskiras populiacijas, sakė jis.
Ateityje šis naujas analizės metodas gali būti pritaikytas „kitiems genominiams duomenims – pavyzdžiui, neandertaliečių ir denisoviečių – tirti“, sakė C.Stringeris. Tai gali atskleisti, ar jie taip pat patyrė šį didelį populiacijos sumažėjimą.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.
Parengta pagal „Live Science“.
