Netikėta teorija: kelią į žemdirbystę senovės žmonėms nutiesė sprogusi milžiniška kometa? ()
Nauji tyrimai rodo, kad pirmosios žemdirbystės sėklos Sirijoje buvo pasėtos po didelio sprogimo. Žemdirbystė, anot mokslininkų, buvo būtinas prisitaikymo būdas, siekiant pagerinti bendruomenės išlikimo galimybes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po to, kai į Žemės atmosferą atsitrenkė kometos nuolaužos, klimatas smarkiai pasikeitė, išnyko augalai ir gyvūnai, nuo kurių priklausė žmonės.
Pasaulinė mokslininkų komanda savo argumentus pateikė išanalizavusi nuosėdų sluoksnius iš neolito vietovės Abu Hureyra, kuri buvo iškasinėta XX a. septintajame dešimtmetyje. Abu Hureyra yra vieta, kurioje anksčiausiai pastebėtas perėjimas nuo medžioklės prie žemdirbystės.
Grupė parengė keturis recenzuotus straipsnius apie šio periodo poveikio hipotezę. Ši hipotezė teigia, kad gana staigų, stiprų ir ilgai trukusį Žemės klimato atšilimo periodą sukėlė kosminis smūgis.
„Pateikiame esminių naujų kiekybinių įrodymų ir interpretacijų, pagrindžiančių hipotezę, kad kometų fragmentai prieš maždaug 12 800 metų sukėlė beveik globalius klimato pokyčius, o vienas smūgis sunaikino Abu Hureyros kaimą“, – rašo autoriai.
Nuosėdų sluoksniai atskleidė daug veiksnių, įskaitant augalų rūšis, surinktas šiltesnėmis ir drėgnesnėmis dienomis prieš klimato pokyčius ir šaltesnėmis ir sausesnėmis dienomis po jų.
„Šie duomenys apima pastatų architektūros, mitybos pokyčius, ankstyvuosius nuolatinio naminių grūdinių ir ankštinių augalų auginimo etapus ir pradinį gyvulių laikymą aptvare, žymintį nuolatinės žemdirbystės ir gyvulių prijaukinimo pradžią“, – priduria komanda.
Archeologas Andrewas Moore iš Ročesterio (JAV) technologijos instituto kartu su mokslininkų komanda atliko išsamią analizę ir nustatė smūginio kvarco grūdelius, kurie byloja apie sprogimą ir didžiulį gaisrą.
„Smūginis kvarcas yra gerai žinomas ir, ko gero, yra patikimiausias kosminio smūgio rodiklis, – sako Kalifornijos universiteto (JAV) Žemės mokslininkas Jamesas Kennettas.
Jų pirminis tyrimas patvirtino, kad meteorų krateryje esančiose kvarco uolienose, susidariusiose po Baringerio meteorito smūgio, yra skilimų.
Svarbu tai, kad panašūs skilimai atsiranda kvarco kristaluose per branduolinius sprogimus ore, net jei nesusidaro smūginis krateris. Tai turi didelę reikšmę – nes galima daryti prielaidą, kad asteroidas ar kometa, suskilusi pakankamai arti Žemės paviršiaus, taip pat galėtų sukelti tokius skilimus, sukeldama smūgines bangas visame pasaulyje.
„Manome, kad kvarco grūdelių, veikiamų atominio sprogimo, smūginis metamorfizmas iš esmės yra toks pat, kaip ir žemame aukštyje, esant mažesniam slėgiui, kosminio sprogimo metu“.
Antrame tyrime Abu Hureyra nuosėdų sluoksnyje iš tiriamo laikotarpio išskirtas smūginis kvarcas. Išsami analizė parodė, kad kai kurie kvarco grūdeliai šiame sluoksnyje yra panašūs į tuos, kurie randami branduolinių sprogimų metu ir meteorų krateriuose.
Dauguma šių kvarco grūdelių buvo veikiami mažiausiai 1713 °C temperatūros, kuri yra kvarco lydymosi temperatūra.
Itin aukšta temperatūra ir slėgis lemia kvarco grūdelių skilimą ir lydymąsi, o į plyšius patenka išlydyto silicio dioksido. Kai šis nekristalinis silicio dioksidas aptinkamas įtrūkusiose uolienose, tai akivaizdus smūgio, o ne lėto tektoninio judėjimo požymis.
Trečiojo tyrimo metu nuosėdose iš tiriamo laikotarpio rasta mažyčių deimantų, ypatingų kristalų ir mažų rutuliukų, susidariusių iš silicio dioksido ir geležies. Kai kurios iš šių medžiagų galėjo susiformuoti tik esant aukštesnei temperatūrai ar slėgiui, nei tuo metu galėjo sukurti bet kokia žmogaus technologija.
Paskutiniame tyrime pateikiami nauji įrodymai apie tiesioginį ryšį tarp kosminių smūgių, aplinkos pokyčių ir didelių žmonių visuomenės pokyčių.
Komanda teigia, kad pokyčius lėmė suirusi didelė, maždaug 100 km pločio kometa. Šis įvykis greičiausiai sukėlė didelius klimato pokyčius šiaurės pusrutulyje.
„Iš drėgnesnių sąlygų, kai medžiotojai-rinkėjai gyveno miškuose ir turėjo įvairių maisto šaltinių, klimatas pasikeitė į sausesnes, vėsesnes sąlygas, kai jie nebegalėjo pragyventi tik kaip medžiotojai-rinkėjai, – sako J.Kenettas. – Kaimų gyventojai pradėjo auginti miežius, kviečius ir ankštinius augalus. Tai aiškiai rodo įrodymai.“
Nėra abejonių, kad kažkas visiškai pakeitė Abu Hureyros gyventojų gyvenimo būdą. „Šis pokytis buvo esminis pradinis žingsnis pereinant nuo išskirtinės medžioklės-rinkimo prie tvaraus žemės ūkio ir gyvulių auginimo“, – daro išvadą autoriai.
Tyrimai paskelbti žurnale „Science Open“.
Parengta pagal „Science Alert“.
