Atrado 8 naujas bičių rūšis. Išspręsta Mičenerio paslaptis ()
Tarptautinė biologų komanda penkerius metus rinko bičių mėginius iš Ramiojo vandenyno pietinių salų ir atrado aštuonias naujas endemines rūšis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šie atradimai paaiškina Čarlzo Mičenerio (Charles Michener) mįslę – nepaaiškinamą bičių kilmę archipelaguose, kurių tiesioginiai protėviai yra Australijoje.
Papildomos paieškos gali padėti atrasti naujų rūšių.
Buvo manoma, kad Ramiojo vandenyno pietvakarių regiono bičių įvairovė yra maža, nes kelios šiame regione gyvenančios rūšys yra tūkstančius kilometrų nutolusios nuo savo protėvių. O tas šeimas, kurios aptinkamos pietinėse Ramiojo vandenyno salose, dažnai introdukavo žmonės.
Australijos entomologai kartu su kolegomis iš JAV ir Prancūzijos aprašė aštuonias endemines Hylaeus genties bičių rūšis – šešias Fidžyje ir po vieną Mikronezijoje bei Prancūzijos Polinezijoje.
|
Straipsnis paskelbtas žurnale „Frontiers in Ecology and Evolution“.
Autoriai mėginius rinko 2014-2019 m. Bitės iš Fidžio, Polinezijos ir Mikronezijos buvo gaudomos prie žydinčių augalų. Tuomet biologai paėmė kiekvienos bitės užpakalinės kojos audinių mėginius ir nusiuntė juos genomo sekos nustatymui.
DNR analizė parodė, kad visos rastos bitės yra endeminės. Joms buvo suteikti pavadinimai albaeus dėl būdingų baltų dėmių ant „veido“, apertus – dėl to, kad neturi kaukės, aureaviridis – dėl geltonų dėmių ir žalio blizgesio, navai – to paties pavadinimo genties gyventojų garbei ir t. t.
Autoriai aiškina, kad šių dviejų rūšių vabzdžių buvimas Fidžyje ir Prancūzijos Polinezijoje leidžia manyti, kad jie pasklido natūraliai – greičiausiai per tarpines salas.
„Su šiomis bitėmis galime išspręsti paslaptį: H. tuamotuensis protėviai Prancūzijos Polineziją pasiekė keliaudami į salas per Fidžį ir pietvakarių Ramųjį vandenyną. Kadangi dauguma Hylaeus rūšies bičių lizdus krauna medienoje, tikėtina, kad tarp salų jos keliavo plaustais, ypač kai atogrąžų ciklonai upėmis ir į jūrą nuplauna augalinės medžiagos mases. Taip pat gali būti, kad jas nunešė stiprūs vėjai, tačiau tai būtų daug pavojingesnė kelionė mūsų mažoms bitėms“, – sako tyrimo autorius Džeimsas B. Dorėjus (James B. Dorey).
1965 m. biologas Čarlzas Mičeneris (Charles Michener) Honolulu muziejuje aptiko bičių pavyzdžių iš Prancūzijos Polinezijos – vis dar buvo neaišku, kaip jos ten pateko, nes artimiausios jų giminaitės gyvena už trijų tūkstančių kilometrų Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Tuomet bitė buvo aprašyta kaip nauja rūšis (Hylaeus tuamotuensis) ir laikyta išnykusia, nes kitų individų nerasta. Įvykis buvo pavadintas Mičenerio paslaptimi.
