Didžiausias Italijos supervulkanas ėmė busti?  ()

Mokslininkai pastebėjo, kad Neapolio įlankos pakrantė vėl kyla. Tai yra blogas ženklas, nes po ja plyti vienas iš didžiausių pasaulio „supervulkanų“.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2016-09-08 Didžiausias Italijos supervulkanas ėmė busti?  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žinoma, kaip Flegrajano (ang. Phlegraean) sritis, tai yra didžiulė požeminė kaldera, užklota storu magmos sluoksniu. Jei žemė virš jos ar aplink ją pakyla, tai reiškia, kad kažkas po žeme vyksta.

Mokslininkų komanda, šį birželį pristatė naujausius duomenis „Goldschmidt“ konferencijoje, Japonijoje. Jie atkreipė dėmesį, kad žemė Italijoje pakilo maždaug 0,38 metro nuo 2005 metų. Tačiau Neapolio įlankos lygis jau anksčiau yra keliskart pakilęs ir nusileidęs be jokių katastrofiškų padarinių. Vis dėlto, niekas nežino, kada bus „tas kartas“, kai pakilimas iš tiesų reikš pražūtingo vulkano pabudimą.

Regiono žemės lygio kaita yra aiškiai matoma Pacuolio miestelio turguje. Čia ilgą laiką klestėjo senovės romėnai, kurių pastatytų kolonų gręžiniuose aptikti moliuskų pėdsakai atskleidžia tam tikro laikotarpio jūros lygio pokyčius. Akivaizdu – jie svyravo labai intensyviai.

Prieš tai, kai buvo atrastas šis supervulkanas, geologai manė, jog dėl to kaltas netoli esančių mažesnių ugnikalnių aktyvumas, kuris nulemia bendrą žemės lygio kitimą.

Paskutinį kartą rimtas pokytis pastebėtas 1982-1984 metais, kai žemė pakilo net 1,8 metrų. Tuo metu joks vulkaninis aktyvumas neužfiksuotas, todėl  nėra aišku, kas sukėlė tokį spartų geologinį procesą.

Kai kurie mokslininkai galvoja, kad tai įvyko dėl vandens garų, kuriuos išskyrė magma ir sukūrė požeminį slėgį. Kiti, įskaitant ir šios studijos autorius, manė, kad maždaug 3 kilometrų gylyje sutelkė didesnis magmos kiekis, kuris vėliau išsklaidė į šonus.

Vis dėlto, naujausios technologijos leidžia akylai stebėti bei tirti požeminius procesus. Geocheminė Flegrajano regiono analizė patvirtino teoriją, kad po žeme cirkuliuoja beveik verdantis vanduo. Taigi bent jau žinome, kad kol kas į viršų magma nesiveržia. Vis dėlto, net ir vandens garų sukeltas požeminis aktyvumas, neleidžia atsipalaiduoti bei pamiršti, kad Neapolio įlanka slepia supervulkaną, kuris gali sukelti katastrofą.

„Campi Flegrei yra labai aktyvi vieta, – tvirtina tyrimo autorius Roberto Moretti iš Antrojo Neapolio universiteto. – Mes negalime teigti, kad čia ateityje nieko neįvyks“.

Paskutinį kartą Flegrajano srityje ugnikalnio išsiveržimas vyko 1538 metais, bet tai buvo gana nedidelis sprogimas, palyginti su kai kuriais prieš tai. Kalderą suformavęs išsiveržimas įvyko prieš 40 tūkst. metų – tai buvo vienas galingiausių tokio tipo gamtinių įvykių istorijoje.

Išsiveržimo metu į paviršių buvo išmesta 100-500 kubinių kilometrų vulkaninių produktų, kurių pėdsakų aptinkama net Grenlandijoje.

Nors praeityje dėl šios vulkaniškai aktyvios vietos nukentėjo nedaug žmonių, tačiau šiuo metu pavojingoje zonoje galima rasti daugiau nei milijoną gyventojų. Dėl šios priežasties Flegrajano sritis yra nuolat stebima geriausių seismologų bei geologų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(40)
(0)
(40)

Komentarai ()