Medžiai yra tarsi priminimas apie gamtos galią ir grožį. Ištisus tūkstantmečius medžiai įkvėpė poetus, karius ir dvasininkus. Net ir šiandien jie išlieka mus supančios gamtos simboliu ir svarbia mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, tad pateikiame pačių įdomiausių medžių sąrašą – nuo aukščiausio iki seniausio medžio.

Seniausias pasaulio medis

Ne visuomet paprasta išmatuoti medžio amžių – tačiau dauguma ekspertų sutaria, kad gajoji pušis, esanti Kalifornijos Baltųjų kalnų ruože, praminta Matūzaliu, yra daugiau nei 4700 metų senumo.

Dar viena gajoji pušis, auganti Nevadoje, kuri 1964 metais buvo nupjauta siekiant išmatuoti jos amžių ir praminta Prometėjumi, buvo dar senesnė – beveik 4900 metų senumo. Matūzalio ir kitų žymių medžių tiksli buvimo vieta slepiama nuo visuomenės baiminantis vandalizmo išpuolių.

Tarp kitų kandidatų į seniausio pasaulyje medžio titulą yra europinis kukmedis, esantis Šiaurės Velse, ir kurio amžius siekia apie 4000-5000 metų – bei kiparisinė ficroja, esanti Čilėje, jos amžius siekia apie 3600 metų.

Seniausi kloniniai medžiai

Prieš tai minėtas seniausio medžio rekordas priklauso atskiram, nekloniniam medžiui. Tačiau kai kurie medžiai auga kaip motininio medžio klonai – ir naudojasi labai seną šaknų sistemą. Būtent toks yra Senasis Tjikko – paprastoji norvegiška eglė, kuri jau apie 9550 metų auga Švedijoje. Tačiau net ir šis medis nublanksta prieš smulkiadantės tuopos kloninį klasterį, augantį Jutoje (JAV). Genetiniai tyrimai parodė, kad šis nedidelis kloninių medžių miškas yra maždaug 80 000 metų senumo. Jis laikomas vienu organizmu ir sveria apie 6000 tonų – dėl ko jis yra ne tik seniausias gyvas organizmas pasaulyje, bet ir sunkiausias.

Didžiausias pasaulio medis

Pagal apimtis ir tūrį didžiausias medis (ir net organizmas) pasaulyje yra didysis mamutmedis, žinomas Generolo Šermano pravarde. Jo tūris siekia 1487 kubinius metrus.

Generolas Šermanas auga Kalifornijos sekvojų nacionaliniame parke ir yra vienas didžiausių parko traukos centrų.

Artimiausias jo konkurentas yra visžalė sekvoja, pravarde „Prarastasis monarchas“, esanti kažkur Jedediah Smith visžalių sekvojų parke šiaurės Kalifornijoje. Jos tūris siekia 989 kubinius metrus.

Aukščiausias pasaulio medis

Kalifornijoje auga ir daugiau medžių rekordininkų, įskaitant aukščiausią pasaulyje medį – visžalę sekvoją, pravarde „Hiperionas“. Jos aukštis siekia 115,85 metro. Jis auga kažkur Sekvojų nacionaliniame parke (tiksli vieta neskelbiama). Naujojoje Zelandijoje augantis karališkasis eukaliptas, pravarde Centurionas, yra 99,6 metrų aukščio.

Plačiausias pasaulio medis

Tai nėra nei aukščiausias, nei didžiausias pasaulyje medis – tačiau didžiausios apimties medis pasaulyje. Šis titulas priklauso gvatemaliniam taksodžiui, pravarde „Tulės medis“, ir kuris auga Oachakoje, Meksikoje. Maždaug krūtinės lygmenyje (apie 130 centimetrų aukštyje) šio medžio diametras siekia 11,58 metro. Kelios Kalifornijos sekvojos ir mamutmedžiai yra netoli tokio pločio, tačiau Tulės medžiui vis dėlto neprilygsta.

Švenčiausias medis

Anot budizmo doktrinos, Buda aukščiausiąjį nušvitimą patyrė po maldykliniu fikusu. Indijoje 288 metais pr. Kr. pasodintas Bodhi figmedis turi tokį pavadinimą, kadangi buvo išveistas iš pirminio Budos figmedžio. Bodhi medis ir Mahabodhi šventykla dabar yra svarbiausios budistų piligrimų vietos.

Seniausias ir storiausias Lietuvos medis

Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Auga Stelmužės kaime Zarasų rajone, ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės – 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų).

Spėjama, kad Stelmužės ąžuolo amžius gali siekti 1500–2000 m, tačiau tikslesnių išvadų nėra. Biologas B.Aleksejevas knygoje „Augalijos milžinai ir nykštukai“ spėja, kad Stelmužis gali būti seniausias ąžuolas visoje Europoje.

Esama pasakojimų, kad anksčiau buvo manoma, jog per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()