Žmonės yra gana unikalūs tarp visos gyvybės Žemėje. Kiek žinome, esame vienintelės gyvos rūšys, kurios išsiugdo aukštesnį intelektą, dėvi drabužius, gamina maistą, išranda naujas technologijas.

Bet kas, jei žmonės staiga išnyktų? Kokie kiti gyvūnai gali išsivystyti, kad turėtų protingumo ir įgūdžių kurti tokias dideles, sudėtingas visuomenes kaip mes?

Turėdami modernią genų sekos nustatymo technologiją ir mūsų supratimą apie evoliuciją, mes gana gerai darome trumpalaikes prognozes. Pavyzdžiui, galime nuspėti, kad jei žmonės rytoj staiga išnyktų, klimato kaita ir toliau paskatins daugelį rūšių vystytis tapti atspariomis sausroms, kad išliktų. Šaltam klimatui prisitaikusios rūšys taip pat ir toliau kovos dėl išlikimo, o tai reiškia, kad, deja, baltieji lokiai ir pingvinai vargu ar klestės, kai žmonių nebeliks.

„Didelis dalykas bus konvergencijos samprata“, – sakė geologas, mokslo tematikomis rašantis ir knygos „After Man: A Zoology of the Future“ autorius Dougalas Dixonas.

Konvergencija yra evoliucinis procesas, kurio metu du nesusiję organizmai išsiugdo panašius bruožus, kad galėtų sėkmingai veikti tam tikroje aplinkoje arba užpildyti tam tikrą nišą.

Klasikinis pavyzdys, pasak Dixono, yra žuvies forma. Dėl savo aptakių, į torpedas panašių kūnų ir stabilizuojančių pelekų žuvys yra optimizuotos gyvenimui vandenyje. Tačiau delfinai sukūrė labai panašų kūno planą – ir skirtingai nei žuvys, jie yra šiltakraujai, oru kvėpuojantys žinduoliai, turintys visiškai skirtingą evoliucinį pagrindą.

Remiantis Mančesterio universiteto atliktais tyrimais, vienas bruožas, dėl kurio žmonės išskirtinai gerai konstruoja ir mąsto erdvėje, yra mūsų vikrios rankos. Kad galėtų atlikti tą patį ekologinį vaidmenį kaip ir žmonės, t.y. kurti miestus ir smarkiai keisti aplinką, kitai rūšiai reikėtų sukurti panašų gebėjimą manipuliuoti objektais. Kitaip tariant, jiems reikės priešpriešinių nykščių arba bent jau jų atitikmenų.

Primatai, tokie kaip šimpanzės (Pan troglodytes) ir bonobos (mažosios šimpanzės) (Pan paniscus), mūsų artimiausi gyvi giminaičiai, jau turi priešpriešinius nykščius, kuriuos jie naudoja gamindami įrankius gamtoje. Gali būti, kad jei žmonės išnyks, šie hominidai gali pakeisti mus (kaip filme „Beždžionių planeta“).

Remiantis 2021 m. žurnale „Nature“ paskelbtu tyrimu, yra precedentas tokiam sutapimui – juk mūsų rūšiai pavyko pralenkti protingus neandertaliečius per paskutinį ledynmetį prieš 40 000 metų.

Be to, tikriausiai prireiks šimtų tūkstančių ar net milijonų evoliucijos metų, kad kitos beždžionės išsiugdytų gebėjimą kurti ir naudoti sudėtingus, į žmonių panašius įrankius.

Bendras šiuolaikinių žmonių ir šimpanzių protėvis iš tiesų gyveno maždaug prieš 7 milijonus metų.

Tačiau bet kokia nelaimė, pakankamai stipri, kad išnaikintų žmones, greičiausiai taip pat sunaikins šimpanzes. Todėl liks dar vienas kandidatas, galintis užpildyti žmonių nišą: paukščiai.

Kai prieš 66 milijonus metų išnyko dinozaurai, iškilo žinduoliai, kad užpildytų daugelį laisvų nišų. Jei žmonės išnyktų, gali būti, kad paukščiai, vieninteliai išlikę dinozaurų evoliuciniai palikuonys, galėtų atlikti mūsų, kaip patogiausių sausumos gyvūnų, vaidmenį.

Nepaisant priešingų stereotipų, paukščiai yra labai protingi: kai kurių paukščių, tokių kaip varnos, intelektas konkuruoja net su šimpanzėmis, rodo 2020 m. žurnale „Science“ paskelbti tyrimai.

Tęsinys kitame puslapyje:

O kai kurie paukščiai gali panaudoti savo  pėdas ir snapus, kad įsmeigtų vielą į kabliukus, teigiama 2002 m. žurnale „Science“ paskelbtame garsiame tyrime.

Tuo tarpu dresuotos Afrikos pilkosios papūgos (Psittacus erithacus) gali išmokti daugiau nei 100 žodžių ir atlikti paprastus matematikos uždavinius, įskaitant nulio sąvokos supratimą.

Paukščiai gali būriuotis didelėmis grupėmis, o kai kurie, pavyzdžiui, draugiškieji audėjai (Philetairus socius), netgi susikuria bendras lizdavietes. Tačiau šie medžių būstai nelabai atrodytų panašūs į tai, ką žmonės pastatė ir vadina metropoliais.

Tačiau yra ir kita gyvūnų grupė, kuri itin įgudusiai savo galūnėmis manipuliuoja aplinkui esančiais daiktais – aštuonkojai.

„Protas keičia mūsų elgesį dėl esamos aplinkos įtakos“, – sako galvakojų intelekto tyrinėtoja Jennifer Mather. Pagal šį rodiklį aštuonkojai tikriausiai yra protingiausi gyvūnai Žemėje.

Remiantis 2020 m. „The Biological Bulletin“ paskelbtu tyrimu, jie gali išmokti atskirti tikrus bei virtualius objektus ir netgi gali sukurti savo unikalią aplinką, pašalindami nepageidaujamus dumblius iš savo urvų ir užtverdami įėjimą kriauklėmis. Žinoma, kad jie netgi gyvena bendruomenėse, kaip rodo „Octlantis“ atradimas prie Australijos.

Tačiau aštuonkojai sunkiai prisitaikytų prie gyvenimo sausumoje. Stuburinių gyvūnų kraujo ląstelėse yra geležies, kuri labai efektyviai jungiasi su deguonimi. Priešingai, aštuonkojai ir jų giminaičiai turi vario pagrindu pagamintų kraujo kūnelių. Šios molekulės vis dar jungiasi su deguonimi, bet ne taip lengvai, todėl aštuonkojai apsiriboja deguonimi prisotintuose vandenyse, o ne ploname ore.

Dėl šios priežasties, vargu ar aštuonkojai ir kiti galvakojai pereis į žemę ir perims žmonijos vietą kaip protingiausias ir ekologiškiausias sausumos gyvūnas. Mokslininkai, mano, kad tai galėtų būti socialiniai vabzdžiai, tokie kaip skruzdėlės ir termitai.

Štai kodėl: vabzdžiai yra neįtikėtinai prisitaikantys prie įvairių tipų aplinkos. Žemėje jie gyvuoja jau 480 milijonų metų. Per tą laiką jie išsivystė taip, kad užpildytų beveik kiekvieną įsivaizduojamą nišą – nuo skraidymo ir įsikasimo, iki plaukimo ir net įmantrių, į miestą panašių bokštų kūrimo. Skruzdžių ir termitų kolonijų organizacija tikriausiai labiau primena žmogaus civilizaciją nei bet kuri kita nežmogiška rūšis Žemėje.

Remiantis 2017 m. žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbtu tyrimu, skruzdėlės yra žinomos kaip grybų augintojai, o termitai gali bendrauti dideliais atstumais savo kolonijose naudodami vibraciją. Jei žmonės išnyks, gali būti, kad šios vabzdžių kolonijos užvaldys pasaulį – darant prielaidą, kad jos išgyvens klimato kaitą.

Žinoma, visa tai yra spėlionės; praktiškai neįmanoma iš tikrųjų numatyti, kaip evoliucija klostysis geologiniu laiko mastu.

O dar sunkiau nuspėti, ar kita rūšis išsiugdys žmogaus lygio intelektą, ar norą statyti miestus. Galbūt tai gali įvykti, bet ne be milijonų metų tinkamo atrankinio spaudimo.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Live Science

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()