2100 m. tik vienas miestas pasaulyje galės surengti žiemos olimpines žaidynes – jau 2022 m. Pekino olimpiada vienu aspektu įėjo į istoriją (Foto, Video) (2)
Naujas tyrimas atskleidė, kad miestų, galinčių surengti žiemos olimpines žaidynes, skaičius iki XXI amžiaus pabaigos gali sumažėti iki vieno.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau dabar dabartinės žiemos olimpinės žaidynės, vykstančios Beijinge, pateko į istoriją kaip pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, kurios kada nors buvo surengtos ant beveik 100 procentų dirbtinio sniego.
Tyrime, paskelbtame žurnale „Current Issues in Tourism“, buvo nagrinėjami klimato duomenys nuo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio iki šių dienų, taip pat būsimi klimato kaitos modeliai vėlesniam šio amžiaus laikotarpiui, įskaitant atvejus, kai išmetamų teršalų tikslai buvo pasiekti arba ne.
„Klimato kaita keičia žiemos olimpinių žaidynių geografiją ir, deja, kai kurie miestai, kurie garsėja žiemos sportu, nebegalės jų rengti“, – sakoma Roberto Steigerio iš Insbruko universiteto Austrijoje pranešime. „Prognozuojama, kad dauguma vietų Europoje bus netinkamos jau 2050 m., net jei ateityje bus sumažintas teršalų kiekis.“
Tyrėjai taip pat paprašė dabartinių žiemos sporto šakų sportininkų įvertinti jų pageidaujamas sąlygas olimpinėms sporto šakoms, pvz. kalnų slidinėjimui, šiaurietiškam slidinėjimui, slidinėjimui laisvuoju stiliumi, šuoliams su slidėmis ir snieglenčių sportui.
Jų buvo paprašyta įvertinti eilę klimato sąlygų (pvz., rūkas, šviežias sniegas, chemiškai apdorotas sniegas, apledėjęs paviršius, vėjas) skalėje nuo nepriimtinos iki „idealių maksimaliam našumui, saugumui ir sąžiningumui", taip pat idealią temperatūrą, skirtą varžytis savo sporto šakoje, ir temperatūrą, kurią jie laikytų nesaugia ir nesąžininga.
„Norėjome iš sportininko perspektyvos suprasti, kokios klimato ir sniego sąlygos padarė varžybas sąžiningas ir saugias“, – pranešime sakė Natalie Knowles, buvusi Kanados slidininkė ir dabartinė doktorantė, dalyvavusi tyrime.
Remiantis tyrimu, nesąžiningų ir nesaugių sąlygų tikimybė didėja pagal visus būsimus klimato kaitos scenarijus. Tačiau jei laikysimės Paryžiaus susitarimo, padariniai gali būti gerokai sušvelninti.
„Ateityje, laikantis sėkmingo Paryžiaus susitarimo, tik 13 iš 21 anktesnių olimpinių žaidynių vietų (visos šiauriniame pusrutulyje) išliks tinkamos sniego sporto varžyboms iki 2050-ųjų ir 12 iki 2080 m.“, – rašo komanda. Nesilaikant Paryžiaus susitarimo, tinkamų vietų 2050-aisiais liktų 10, o 2080-aisiais – 8.
Pagal vieną didelės emisijos scenarijų iki amžiaus pabaigos tik vienas miestas išlieka tinkamas žiemos olimpinėms žaidynėms – Saporas, Japonijoje. Miestas žiemos olimpines žaidynes jau buvo surengęs 1972 metais ir kandidatuoja surengti 2030-ųjų žiemos žaidynes.
Pagrindiniai sportininkų keliami sąžiningumo klausimai buvo susiję su sniego kokybe, įskaitant dirbtinio sniego keliamus pavojus, o daugiausia rūpesčių dėl saugumo kėlė sportininkus ir sniegą veikianti aukštesnė temperatūra.
Komanda išsiaiškino, kad 89 procentai jų apklaustų žiemos sportininkų jau mano, kad klimato krizė turi įtakos varžybų sąlygoms, o 94 procentai baiminasi, kad tai turės įtakos jų sporto ateičiai.
„Nė viena sporto šaka negali išvengti kintančio klimato poveikio“, – sakė Vaterlo universiteto (Kanada) geografijos ir aplinkosaugos vadybos profesorius Danielis Scottas. „Paryžiaus susitarimo tikslų pasiekimas yra labai svarbus norint išsaugoti sniego sportą ir užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų vietų, kur būtų galima rengti žiemos olimpines žaidynes“.
