„Tai visiškai netikėta. Poveikis yra milžiniškas“ Tyrimas parodė, kaip saldinti gėrimai veikia psichiką, gali persiduoti ateinančioms kartoms į priekį ()
Ar išgėrę saldintų gėrimų jaučiatės šiek tiek neramiau? Naujas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamas dirbtinio saldiklio aspartamo poveikis pelėms, rodo, kad tokia savijauta gali būti logiškai pagrįsta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1981 m. JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintas aspartamas (E951) plačiai naudojamas mažai kalorijų turinčiuose maisto produktuose ir gėrimuose. Šiandien jo galima rasti beveik 5000 įvairių produktų, kuriuos vartoja suaugusieji ir vaikai.
Tarp gėrimų, kurių sudėtyje yra aspartamo, galima rasti „Fanta zero“, „Coca Cola Zero“ ir kitus „zero sugar“ gėrimus.
Kai pelėms buvo suteikta galimybė laisvai naudotis vandeniu, kuriame buvo aspartamo dozė, atitinkanti 15 procentų FDA rekomenduojamo didžiausio paros kiekio žmogui, gyvūnai ėmė elgėsi neramiau.
Stebina tai, kad šis poveikis pasireiškė ir gyvūnų palikuonims – net dviem kartoms, rašo „Science Alert“.
Nerimas buvo matuojamas atliekant įvairius labirinto testus su kelių kartų pelėmis. Tyrėjai taip pat atliko pagrindinių jų nervų sistemos dalių RNR sekos nustatymą. Galiausiai nustatyti reikšmingi pokyčių smegenų dalyje, susijusioje su nerimo reguliavimu.
Žinome, kad vartojamas aspartamas skyla į asparagino rūgštį, fenilalaniną ir metanolį, kurie gali paveikti centrinę nervų sistemą. Mokslo bendruomenėje jau buvo kilę abejonių dėl galimai nepageidaujamų kai kurių žmonių reakcijų į šį saldiklį.
Kai pelėms buvo duota vaisto, paprastai naudojamas žmonių nerimui gydyti, į nerimą panašus elgesys pranyko visose pelėse. Šis vaistas padeda reguliuoti tas pačias smegenų vietas, kurie pakito dėl aspartamo poveikio.
Nors į nerimą panašaus elgesio stebėjimas pelėms yra tik apytikris žmonių nuotaikų atspindys, mokslininkai pastebėjo aiškius gyvūnų elgesio pokyčius, kuriuos susiejo su genų aktyvumo pokyčiais.
„Tai buvo toks stiprus į nerimą panašus bruožas, kurio, manau, niekas iš mūsų nesitikėjo pamatyti“, – sakė Sara Jones, Floridos valstijos universiteto mokslinė asistentė, – „Tai buvo visiškai netikėta. Paprastai pastebime subtilius pokyčius.“
Tyrimas tęsia ankstesnį tos pačios grupės darbą apie nikotino vartojimo poveikį pelių elgsenai iš kartos į kartą: vėlgi, akivaizdu, kad šis poveikis gali būti perduodamas palikuoniams dėl nekoduojančių epigenetinių pokyčių pelių spermatozoidų ląstelių genuose.
Komanda mano, kad kažkas panašaus gali vykti ir šiuo atveju. Kitaip tariant, pavojus gali kilti ne tik tiems, kurie vartoja dirbtinį saldiklį, bet ir jų vaikams bei jų vaikų vaikams. Kaip tai gali atsitikti, dar nėra iki galo aišku.
Mokslininkai jau anksčiau svarstė aspartamo ir nerimo sąsajas, ir nors jos tikėtinos, kitų tyrimų su gyvūnais metu nenustatyta, kad žiurkėms, kurioms duodama dirbtinių saldiklių, būtų pasikeitęs su nerimu susijęs elgesys. Tai rodo, kad norint suprasti, kas vyksta, reikia atlikti daug daugiau darbų.
Nors tuos pačius rezultatus dar reikia pakartoti su žmonėmis, pastebėti nerimo požymiai pelėse yra rimta priežastis tirti toliau.