Eksperimentas atskleidė: žmonių genus galima valdyti elektra ()
Fitneso stebėjimo prietaisai padeda išlikti sveikiems, nes skaičiuoja nueitus žingsnius ir stebi širdies ritmą. Tačiau atsirado ir nauja jų panaudojimo perspektyva – nauji tyrimai, atlikti Šveicarijoje, gali padėti būsimiems dėvimiems prietaisams tiesiogiai pagerinti mūsų sveikatą, rašo „Science Alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šveicarijos mokslininkų sukurta eksperimentinė technologija, naudojant mažus elektros impulsus, paskatino insulino gamybą bandomosiose pelėse su specialiai sukurtais žmogaus kasos audiniais.
Mokslininkai ją vadina „elektrogenetikos“ sąsaja, kuri galėtų būti naudojama tiksliniams genams įjungti.
„Dėvimi elektroniniai prietaisai vaidina vis svarbesnį vaidmenį renkant asmenų sveikatos duomenis, skirtus individualizuotoms medicininėms intervencijoms“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje, – „Tačiau dėvimi prietaisai dar negali tiesiogiai programuoti genų terapijos, nes nėra tiesioginės elektrogeninės sąsajos. Čia mes pateikiame trūkstamą grandį.“
Tiesioginis insulino gamybos skatinimas galėtų padėti, pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergančiam žmogui. Šiame tyrime žmogaus kasos ląstelės buvo implantuotos 1 tipo diabetu sergančioms pelėms, kurios vėliau buvo stimuliuojamos tiesiogine akupunktūrinių adatų srove.
Ši technologija vadinama nuolatine srove (DC) veikiama reguliavimo technologija, sutrumpintai – DART, o ją sukūrusi komanda teigia, kad ji sujungia skaitmeninę mūsų prietaisų technologiją ir analoginę mūsų biologinių kūnų technologiją.
Elektros srovė generuoja netoksišką reaktyviųjų deguonies formų kiekį – energetines molekules, kurias tinkamai valdant gali prasidėti procesas, aktyvuojantis ląsteles, sukurtas reaguoti į chemijos pokyčius.
Keičiant ląstelių DNR reguliavimą, keičiant jų epigenetinio „įjungimo ir išjungimo jungiklio“ molekules, potencialiai galima padėti gydyti įvairias genetikos paveiktas būkles.
Gimstame su tam tikru genų rinkiniu, ir nors šis genetinis kodas per gyvenimą iš esmės nesikeičia, senstant ir keičiantis įpročiams gali pasikeisti genų išraiškos (arba aktyvavimo) būdas. DART galėtų būti priemonė, galinti panaikinti kai kuriuos iš šių pokyčių.
Mokslininkams šiuo metodu pavyko cukriniu diabetu sergančių pelių cukraus kiekį kraujyje grąžinti į normalią ribą.
Komanda įsitikinusi, kad šią technologiją galima tobulinti ir išplėsti, kad ji galėtų sukelti ne tik insulino gamybą. Po daugelio metų mūsų dėvimi sveikatos prietaisai galėtų atlikti daug daugiau funkcijų nei tik statistinių duomenų pateikimas.