Norite ištirpinti kūno riebalus? Atsakė, kuriuo paros metu reikia mankštintis ()
Daugėja įrodymų, kad paros laikas, kai sportuojame, turi įtakos mūsų produktyvumui ir sveikatai. Bet ar žmogus gali išmokyti savo organizmą pasiekti geriausią rezultatą, nepriklausomai nuo paros meto?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po kelių mėnesių geriausi pasaulio sportininkai susirinks Paryžiuje. Įsimylėjėlių mieste šiemet vyks vasaros olimpinės žaidynės. Tiems, kurie tikisi, kad turės galimybę pasiekti pasaulio rekordą ir patekti į istorijos vadovėlius, vertėtų pažvelgti į laikrodį. Pavyzdžiui, varžybų starto laikas ypač aktualus plaukikams.
Nustatyta, kad per keturias olimpines žaidynes Atėnuose (2004 m.), Pekine (2008 m.), Londone (2012 m.) ir Rio de Žaneire (2016 m.) 144 medalius laimėjusių plaukikų plaukimo laikas buvo greičiausias, jei jie varžėsi pavakarę. Tiksliau, apie 17.12 val. Tai dalis vis gausesnių įrodymų, rodančių, kad fiziniam pajėgumui įtakos turi paros metas.
Šis reiškinys pastebimas ne tik tarp profesionalų – mėgėjai dviratininkai vakare važiuoja greičiau. Jėgos treniruotėms taip pat svarbus laikas. Aukščiausi rezultatai pasiekiami tarp 16 ir 20 val.
Bet ką daryti, jei laiko sportui randate tik 7 val. ryto? Manoma, kad žmogus gali sąmoningai pakeisti paros laiką, kada jis pasiekia geriausių sportinių rezultatų.
Moterims riebalai geriausiai tirpsta ryte, vyrams – vakare
Organizmo veikla ir reakcijos į fizinį krūvį skirtumai yra susiję su cirkadiniu ritmu – organizmo molekuliniu laikrodžiu, kuris reguliuoja žmogaus apetitą ir miegą.
Įstabu, bet atskirą laikrodį turi praktiškai kiekvienas žmogaus organas.
Centrinis laikrodis, esantis galvos smegenų pagumburyje, reaguoja į šviesos poveikį per regos nervo signalus. Iš smegenų signalai siunčiami periferiniams laikrodžiams, esantiems kituose organuose, raumeniniame ir riebaliniame audinyje. Tokiu būdu sinchronizuojamas visas organizmas.
Tačiau organizmo periferiniai laikrodžiai gali būti reguliuojami kitais signalais, pavyzdžiui, kai valgome arba atliekame tam tikrą veiklą. „Skeleto raumenų laikrodis“ taip reaguoja į fizinius pratimus, todėl jį galima sureguliuoti nuolat mankštinantis skirtingu paros laiku.
Bet tai gali turėti įtakos darbingumui, taip pat gali pakeisti fizinio krūvio poveikį mūsų sveikatai.
Švedijos Karolinskos instituto fiziologė Juleen Zierath tyrė fizinio krūvio ir cirkadinės sistemos sąveiką. Ji su kolegomis nustatė, kad pelės, kurios mankštinosi rytais, sudegino daugiau riebalų.
J.Zierath teigia, kad šie rezultatai leidžia manyti, jog mankštinantis optimaliu paros metu būtų galima maksimaliai padidinti mankštos naudą žmonėms, kurie serga medžiagų apykaitos ligomis, tokiomis kaip antrojo tipo diabetas ir nutukimas.
„Visi sutinka, kad mankšta yra naudinga sveikatai, nepriklausomai nuo paros laiko, tačiau galbūt galima tiksliai sureguliuoti medžiagų apykaitos rezultatus, atsižvelgiant į tai, kada mankštinatės“, – sako J.Zierath.
Tyrėjų išvados atspindi neseniai atliktą žmonių tyrimą, kuris parodė, kad vieną dieną per savaitę vieną valandą ryte atliekant jėgos ir intervalinio bėgimo treniruotes, tempimo ir ištvermės pratimus, moterims gali sumažėti pilvo riebalų kiekis ir kraujospūdis. Įdomu tai, kad kai moterys tuos pačius pratimus atlikdavo vakare, tai pagerindavo jų raumenų darbingumą.
Vyrams vakarinė mankšta padėjo sumažinti kraujospūdį ir skatino kūno riebalų skaidymą.
Tačiau tyrimai šioje srityje vis dar plėtojami, o kai kurios neseniai atliktos ankstesnių tyrimų analizės rodo, kad vienareikšmio atsakymo dar nėra.
Vyturys ar pelėda?
Viena iš priežasčių – individualūs skirtumai tarp atskirų asmenų. Pavyzdžiui, ankstyvojo ir vėlyvojo chronotipo asmenų, kurie vadinami vyturiais ir pelėdomis, geriausių sportinių rezultatų pasiekimo laikas skiriasi.
„Mūsų laikrodžiai skiriasi, – sako Karyn Esser, Floridos universiteto Gainvilyje (JAV) fiziologė. – Vyturio laikrodis greičiausiai apsisuka šiek tiek trumpiau nei per 24 valandas, o pelėdų – šiek tiek ilgiau nei 24 valandas.“
Tačiau jei pastebėjote, kad jūsų cirkadiniai ritmai neleidžia pasiekti geriausių rezultatų jums patogiu paros laiku, mankšta taip pat gali padėti „iš naujo nustatyti“ jūsų raumenų laikrodį.
K.Esser vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad reguliarios bėgimo treniruotės pelėms rytais gali paskatinti graužikų organizmą prisitaikyti prie naujo fizinio krūvio režimo. Atrodo, kad mankšta pakeičia jų skeleto raumenų ir plaučių audinių molekulinius laikrodžius.
Naujausiame jų tyrime, kuris dar nepaskelbtas recenzuojamame žurnale, nustatyta, kad ryte treniruojamų pelių, palyginti su po pietų treniruojamomis pelėmis, prisitaikymas buvo ryškesnis. Po šešių savaičių treniruočių tiek rytinės, tiek popietinės pelės pasiekė tokį patį maksimalų ištvermės našumą.
Tyrėjai teigia, kad jei panašus poveikis bus nustatytas ir žmonėms, galbūt sportininkams, tinkamai treniruojantis, pavyks persikalibruoti savo vidinius „raumenų laikrodžius“. Yra preliminarių įrodymų, kad fiziniai pratimai gali pakeisti žmonių cirkadinius ritmus, todėl jie gali būti naudingi tiems, kurie prisitaiko prie pamaininio darbo ar laiko juostų skirtumo.
„Mintis yra ta, kad mūsų raumenų laikrodžiai iš tikrųjų atkreipia dėmesį į tai, kada treniruojamės, – sako K.Esser.
Atrodo, kad svarbiausia yra rutina – mūsų organizmas geriau prisitaiko prie treniruočių, kai jos atliekamos reguliariai tuo pačiu paros metu.
„Nesvarbu, esate mėgėjas, ar elitinis sportininkas ir planuojate dalyvauti varžybose, turėtumėte stengtis savo treniruotes priderinti prie numatomo varžybų laiko“, – sako J.Zierath.
Tačiau mokslininai pabrėžia, kad treniruotis naudinga bet kuriuo paros metu, o j ei rasite sau tinkamą laiką ir jo laikysitės, jūsų organizmas gali prisitaikyti ir suteikti jums papildomos naudos.
Pagal BBC inf.
