Sukūrė kontaktinius lęšius, kurie padeda diagnozuoti klastingą regėjimą atimančią ligą  ()

Mokslininkai sukūrė kontaktinius lęšius su įmontuotais jutikliais, kurie matuoja akispūdį ir siunčia informaciją oftalmologui, kad šis jį įvertintų. Tikimasi, kad lęšiai padės anksti diagnozuoti glaukomą, kuri negydoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Glaukoma atsiranda, kai regos nervas, jungiantis akį su smegenimis, pažeidžiamas dėl padidėjusio akispūdžio, kurį paprastai sukelia skysčio susikaupimas priekinėje akies dalyje. Negydoma glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą.

Tačiau ne veltui glaukoma kartais vadinama „tyliuoju regėjimo vagimi“: ji vystosi lėtai, laikui bėgant, todėl nepataisomai pakenkia dar prieš prarandant regėjimą. Kai glaukoma pastebima atliekant įprastus akių tyrimus, žala jau gali būti padaryta. Tačiau netrukus padėtis gali pasikeisti – nes bendradarbiaudami Nortumbrijos universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Bogaziçi universiteto Turkijoje mokslininkai sukūrė kontaktinius lęšius, kurie aptinka akispūdžio svyravimus, o surinktą informaciją naudoja glaukomai diagnozuoti – ir dabar juos išbandė su žmonėmis.

Vienkartiniame minkštame kontaktiniame lęšyje, pagamintame iš polidimetilsiloksano, įmontuotas elektropasyvus jutiklis. Duomenis belaidžiu ryšiu renka nešiojama elektroninė skaitymo sistema – kuri renka, saugo ir apdoroja duomenis. Apdoroti duomenys perduodami oftalmologui.

Vienas iš naujojo kontaktinio lęšio, kurį mokslininkai pavadino „GlakoLens“, naudojimo privalumų yra tas, kad, palyginti su įprastiniais akių tyrimais, akispūdžio matavimus galima lengviau atlikti per ilgesnį laiką – o tai gali padėti nustatyti tikslesnę diagnozę.

„Akispūdis per parą gali labai skirtis, todėl svarbu stebėti pacientą tam tikrais intervalais – arba geriausia, nepertraukiamai visą parą, kad būtų galima kuo geriau įvertinti jo akių būklę, – sako tyrimą atlikęs Hamdi Torunas. – Taikant tradicinius akispūdžio matavimo metodus, iš pradžių reikia nuvykti į kliniką ir atlikti vieną matavimą per dieną, kurio rezultatai gali būti klaidinantys dėl natūralaus akispūdžio svyravimo. Jei nustatomas svyravimas, reikia atlikti tolesnį tyrimą, o tam reikalinga hospitalizacija visai dienai, kurios metu atliekami pakartotiniai matavimai naudojant metodą, vadinamą Goldmanno aplanacine tonometrija, kurio metu akis nutirpinama lašais, o tada įrenginiu liečiama ragena ir matuojamas slėgis.“

 

Tai yra daug invazyvesnė patirtis, nei tyrėjai siūlo su „GlakoLens“ lęšiais.

„Mūsų sukurtų kontaktinių lęšių privalumas tas, kad įsidėjęs į akį pacientas gali įprastai tęsti savo dieną, o jo akispūdžio matavimai yra registruojami ir siunčiami gydytojui analizei, kai tik pasibaigia 24 valandų tyrimo laikotarpis, – aiškina H. Torunas.

Mokslininkai išbandė šiuos kontaktinius lęšius su šešiais sveikais savanoriais, kurių paprašė išgerti pusantro litro vandens ir atsigulti į lovą, kad sąmoningai padidintų akispūdį. Visi dalyviai lęšius nešiojo kairėje akyje. Be duomenų, surinktų dėvint lęšį kairėje akyje, tyrėjai palyginimui išmatavo akispūdį dešinėje akyje be lęšio. Rezultatai parodė, kad kontaktinių lęšių jutikliai reagavo į vandens apkrovos poveikį, o dešinės akies matavimai sutapo su prietaisu atliktais matavimais.

 

Tolimesniuose eksperimentuose, kuriuose bus naudojamos didesnės sveikų asmenų grupės, bus tiriamas jutiklio tikslumas ir patikimumas. Mokslininkai toliau planuoja optimizuoti savo kontaktinių lęšių patogumą ir neinvazyvumą.

Tai ne pirmieji sukurti glaukomą aptinkantys kontaktiniai lęšiai. Pietų Korėjos Pohango mokslo ir technologijų universiteto mokslininkai 2023 m. vasarį išbandė kontaktinį lęšį, kuris stebėjo, ar nėra glaukomos – ir prireikus leido į akį akispūdį mažinančius vaistus. Jie savo lęšius išbandė tik su triušiais. Gegužės mėnesį Kalifornijoje įsikūręs startuolis išbandė „miLens“ – į akį dedamą žiedą, kuris glaukoma sergantiems pacientams fiziškai matuoja akispūdį – ir nustatė, kad gauti duomenys tik 2 mmHg skyrėsi nuo Goldmanno aplanacinės tonometrijos rodmenų.

Tyrėjai teigia, kad ankstesniuose kontaktiniuose lęšiuose buvo naudojamas elektroaktyvus silicio lustas, todėl lęšis buvo storesnis, mažiau patogus, mažiau lankstus ir galėjo riboti regėjimą. Jie teigia, kad „GlakoLens“ lęšio elektropasyvus jutiklis ir minkštas kontaktinis lęšis užtikrina, kad lęšio nešiotojai jausis patogiau.

 

Mokslininkai sako, kad jų lęšiai gali būti naudojami ne tik glaukomai diagnozuoti, bet ir kitiems sveikatos sutrikimams nustatyti – matuojant gliukozę, pieno rūgštį ir kitas akyje esančias molekules.

„Manome, kad ši technologija turi didžiulį potencialą ir gali ne tik išgelbėti pacientų regėjimą ankstyvose glaukomos stadijose, bet ir ateityje padėti anksti diagnozuoti kitas ligas“, – sako H. Torunas.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Contact Lens and Anterior Eye“, o lęšius pardavinės atskira įmonė „GlakoLens“.

Parengta pagal „New Atlas“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(3)
(0)
(3)

Komentarai ()