Tai kaip ten su tais 10 000 žingsnių per dieną – ar tai tikrai padaro mus sveikesnius? ()
9000–10 000 žingsnių per dieną sumažina ankstyvos mirties ar su širdimi susijusios ligos riziką – todėl idėja, kuri buvo kritikuojama kaip nemoksliška, yra pagrįsta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiksli visuotinai paplitusio įsitikinimo, kad žmonės turėtų nueiti 10 000 žingsnių per dieną, kilmė neaiški, tačiau jis siejamas su rinkodaros kampanija, reklamavusia žingsniamačius Japonijoje.
Dabar Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininko Matthew Ahmadi ir jo kolegų atliktame tyrime teigiama, kad šis skaičius gali būti moksliškai pagrįstas.
Komanda išanalizavo daugiau nei 72 000 Jungtinės Karalystės Biobanko tyrimo dalyvių, kurių vidutinis amžius – 61 metai, kurie vieną savaitę ant riešo nešiojo judesių sekimo įrenginį.
„Galėjome kiekybiškai įvertinti kasdienį žingsnių skaičių“, – pasakoja M. Ahmadi.
|
Vėliau dalyviai buvo stebimi vidutiniškai šiek tiek mažiau nei septynerius metus, per kuriuos mirė 1633 žmonės ir įvyko 6190 su širdies ligomis susijusių įvykių. Atsižvelgę į kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos ligos ar mirties rizikai per tą laikotarpį – pavyzdžiui, mitybos kokybę, rūkymo statusą ir kitas fizinio aktyvumo formas – mokslininkai apskaičiavo, kad optimalus žingsnių skaičius per dieną yra 9000–10 000, o vėliau nauda pradeda mažėti.
Toks žingsnių skaičius siejasi su 39 proc. mažesne rizika mirti per stebėjimo laikotarpį ir 21 proc. mažesne rizika patirti su širdimi susijusį incidentą.
„Šis straipsnis padeda šioje srityje žengti didelį žingsnį į priekį, atleiskite už kalambūrą, tobulinant mokslinius duomenis, kuriais grindžiamos fizinio aktyvumo ir sėdimos veiklos gairės, – sako Dale'as Esligeris iš Loughborougho universiteto Jungtinėje Karalystėje. – Atrodo, kad tai patvirtina mintį, jog iš pradžių įrodymais nepagrįstas 10 000 žingsnių tikslas iš tiesų gali būti teisingas.“
Vis dėlto, nors Nicolas Bergeris iš Teesside universiteto Jungtinėje Karalystėje sako, kad tyrimas buvo „itin gerai parengtas“, taikant „griežtus metodus ir statistinę analizę“. D. Esligeris teigia, kad ant riešo nešiojami akselerometrai ne visada yra geriausias žingsnių skaičiaus rodiklis.
Tyrėjai taip pat neatsižvelgė į žingsnių, nueitų per minutę, skaičių.
„Gali būti, kad apie 6000 žingsnių, žengtų didesniu tempu, gali būti tokie pat geri sveikatai kaip ir 10 000 lėtesnių žingsnių“, – sako Esligeris.
Tyrimas paskelbtas žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
Parengta pagal „New Scientist“.
