Išmaniosios apyrankės – ligos istorija ant riešo ()
„Išmaniųjų apyrankių idėja gimė iš noro palengvinti darbą mūsų specialistams“, – pasakoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktorius Darius Steponkus. Vadovas pastebi, kad originaliai inovacijai didelių pinigų nereikia, užtenka entuziazmo. Apyrankėse talpinama svarbi informacija apie pacientą. Technologija padės ne tik taupyti medicinos personalo laiką, bet ir išvengti skaudžių klaidų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bendro darbo vaisius
„Kaip gydytojas ir gydymo įstaigos vadovas puikiai suprantu, kiek daug laiko galime sugaišti, ieškodami reikiamos informacijos. O išmaniosiose apyrankėse talpinama svarbi informacija apie pacientą. Specialistas ją nuskanuoja ir akimirksniu pamato, kokie tyrimai bei konsultacijos paskirtos ligoniui“, – pasakoja RKL direktorius Darius Steponkus. Veikiausiai gydymo įstaigai pavyko aplenkti ne tik Lietuvos, bet ir dalį Europos gydymo įstaigų.
„Išmaniosios apyrankės – kaip ir mūsų išradimas. Tiesa, užsienio gydymo įstaigose mačiau daugybę išmaniųjų sprendimų, kurie palengvina medikų darbą. Pavyzdžiui, prie vėžimėlio su medikamentais pritvirtintas planšetinis kompiuteris. Jame slaugytoja mato reikiamą informaciją apie paciento vartojamus vaistus. Svarbu, kad inovacijos pagelbėtų ir pacientams geriau orientuotis bei žinoti svarbią informaciją. Juk paklausus, kokius vaistus vartoja, dažnas jų atsako: „Tokias žalias apvalias piliules“, – sako D.Steponkus.
RKL direktorius vertina kolegiško darbo sėkmę. „Susėdome kartu su komanda, sukome galvas, ieškojome sprendimų. Būtų sunku pasakyti, kuris žmogus galiausiai paspaudė idėjos mygtuką. Žinoma, IT skyriaus vadovo Tomo Rekašiaus dėka šis procesas labiausiai pajudėjo į priekį“, – inovacijos gimimą prisimena D.Steponkus.
Pagalba specialistui
|
„Išmaniosios apyrankės QR (angl. quick response) kodą galima nuskanuoti mobiliuoju įrenginiu. Ir akimirksniu gauti patikimus paciento medicininius duomenis. Jie saugiai užšifruoti. Be suteiktos prieigos teisės vartotojas neturės iššifravimo rakto ir matys tik beprasmių simbolių kratinį. Svetimas žmogus negali gauti pacientų duomenų. Vizualiai išmaniojoje apyrankėje matoma ribota informacija: paciento inicialai, lytis, ligos istorijos numeris, skubios pagalbos kategorija. Apsidraudžiame nuo netikėtų situacijų. Pavyzdžiui, jeigu pašalinis žmogus imtų lakstyti po ligoninę ir skanuotų pacientų išmaniąsias apyrankes“, – vaizdžiai pasakoja RKL IT skyriaus vadovas Tomas Rekašius.
Jis sako, kad didžiausiu inovacijos įdiegimo iššūkiu buvo pacientų duomenų gavimas iš informacinės sistemos. Apyrankių išdavimo tvarka ir naudojimas gan paprasti. Šiuo metu jos naudojamos Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje. Pernai gruodį buvo apmokyti pirmieji darbuotojai.
„Pacientas atvežamas į Priėmimo – skubios pagalbos priėmimo skyrių. Pagal indikacijas nustatoma jo skubios pagalbos kategorija, užpildomi medicininiai duomenys ir atspausdinama maždaug 30 centimetrų ilgio ir 3-4 centimetrų pločio apyrankė. Ją slaugytojas uždeda pacientui ant riešo. Išmaniąją apyrankę pacientas nešioja hospitalizacijos metu, – pasakoja T.Rekašius. – Įstaigos darbuotojams akimirksniu pateikiami demografiniai ir medicininiai paciento duomenys: vardas ir pavardė, lytis, amžius, palatos numeris, ligos istorijos numeris, skubios pagalbos kategorija, laboratorinių, instrumentinių tyrimų paskyrimai, vidinės konsultacijos. Gydytojams ir slaugytojams nereikia ieškoti paciento ligos istorijos kortelės.
Darbuotojai patikimai gali identifikuoti pacientą, jeigu, pavyzdžiui, pablogėjus būklei šis gydymo įstaigos patalpose prarado sąmonę arba dėl kitų priežasčių nebegali įvardinti savo tapatybės, bendrauti.“
IT specialistas viliasi, kad ateityje kiekvienas gydymo įstaigos pacientas nešios išmaniąją apyrankę.
Dalinsis gerąja praktika
RKL IT skyriaus vadovas Tomas Rekašius įsitikinęs, kad technologija ligoninės personalą apsaugo ir nuo nemalonių akibrokštų. „Medicinos personalas gali suklysti dėl didelio darbo krūvio. Deja, paciento identifikavimo klaidos atveju gali būti padaryta žala sveikatai. Pavyzdžiui, nustatyta neteisinga ligos diagnozė, neteisingas gydymas, skiriami netinkami vaistai arba atliekami nereikalingi ir sveikatą žalojantys radiologiniai tyrimai.“
Šis originalus sumanymas – tai į šiuolaikinės technologijos rūbą įvilkta patikrinta idėja. Pasaulio sveikatos organizacija prieš beveik dvidešimt metų (2007 metais) pabrėžė patikimos pacientų identifikacijos svarbą. „Kitose Europos gydymo įstaigose apyrankės atspausdinamos arba ranka užrašomos seniai. Visgi šios turi trūkumų. Vienas jų – įprastose apyrankėse simboliai yra smulkūs, tad didesnė rizika, kad slaugytojai suklys. Mes norime šį trūkumą pašalinti. Pateikiame informaciją ne tik išsamiau, bet ir aiškiau“, – inovacijos privalumą akcentuoja T.Rekašius.
Pašnekovas išmaniųjų apyrankių projektą Inovacijų agentūrai pateikė pernai birželį. Projekto perspektyva įvertinta teigiamai. Projektą finansavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal priemonę „GovTech sprendimų skatinimas“, skirdama 53 tūkst. eurų išmaniųjų apyrankių prototipui kurti.
T.Rekašius antrina gydymo įstaigos direktoriui, sakydamas, kad išmaniųjų apyrankių plėtra žymi technologinį proveržį: „Kitos ligoninės taip pat domisi mūsų apyrankėmis ir nori jas įdiegti. Tikiu šiuo projektu. Kol kas dar tik plėtojame šią inovaciją mūsų gydymo įstaigoje.“ Jis pastebi, kad gydymo įstaigos jau turi galimybę turėti šią paciento identifikacijos ir medicininių duomenų gavimo technologiją. RKL kartu su elektroninės sveikatos istorijos sistemos vystytoju UAB „Varutis“ pasidalins gerąja praktika bei inovacijomis kuriant saugią, kokybišką ir patikimą pacientų sveikatos priežiūrą.
Ateityje išmaniųjų apyrankių funkcijas planuojama išplėsti. Pavyzdžiui, sujungti jas su išmaniaisiais vežimėliais. „Technologijos tarpusavyje galėtų veikti taip: prie išmaniojo vežimėlio prijungta planšetė komunikuotų su išmaniąja apyranke. Pastaroji fiksuotų vaisto paskyrimo laiką pacientui. Išmaniosios apyrankės padėtų tiksliau fiksuoti informaciją, o kartu sutaupytų slaugytojų darbo laiko. Šiuo metu slaugytojai turi grįžti į postą ir pažymėti vaistų paskyrimo laiką“, – viziją iliustruoja IT skyriaus vadovas.
Mintijama įdarbinti išmaniąsias apyrankes ne tik kituose gydymo įstaigos skyriuose, bet ir operacinėse. „Testuojame šią technologiją. Manome, kad ją galime pasitelkti paciento buvimo operacinėje laiko fiksavimui. Išmaniųjų apyrankių pagalba galėtume operacijos protokole automatiškai žymėti paciento įvežimo į ir išvežimo iš operacinės laiką“, – ateities planais dalinasi T.Rekašius.
