Verslumas galėtų pritraukti investicijas  (0)

Smulkus ir vidutinis verslas gali paskatinti greitesnį ekonomikos atsigavimą. Pažangiosios Europos šalys vis dar plečia inovacijų paramos paslaugų tinklą, kuris yra skirtas jau veikiančiam ir pradedančiam verslui.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nemažiau svarbus visuomenėje vyraujantis požiūris į verslumą ir norą rizikuoti. Tam, kad verslas būtų kuo sėkmingesnis, kiekviena idėja turi būti tinkamai išanalizuota, siekiant sumažinti riziką, nors ir suprantant, kad visko numatyti tikrai neįmanoma.

Trūksta gebėjimų pristatyti idėjas

Dažna ir Lietuvoje vyraujanti problema, kad žmonės yra pasiryžę kurti verslą prieš tai neišnagrinėję realių savo galimybių ir rinkos, o tai reiškia, kad neįvertina rizikos. Pradedantys verslininkai tokiose šalyse kaip Švedija, Norvegija, Suomija ar Japonija prieš tai pakankamai daug laiko skiria produkto ir idėjos apibrėžimui ir suvokimui. Lietuvoje atvirkščiai – stengiamasi greitai įgyvendinti verslo idėją ir viską turėti čia ir dabar.

Kita dalis pradedančių verslininkų prastokai įsivaizduoja potencialaus verslo vartotojus ir per anksti ieško finansų, per mažai diskutuoja apie konkurencinį pranašumą, kuris yra esminė sėkmingo verslo dedamoji. Nors idėjų įgyvendinimui ne visada reikia turėti finansų. Kartais ir pačios idėjos gali uždirbti, tik reikia mokėti jas pristatyti, bet daugelis net nežino, kur tai galima padaryti.

Dar kiti sunkiai geba labai aiškiai ir trumpai pristatyti savo idėją, tačiau vien dėl to nereikėtų nuleisti rankų, nes pati idėja tikrai gali būti gera, tačiau ne visiems ją lemta suprasti. Vieni sako, kad Lietuvoje idėjų yra pakankamai, kiti – kad yra idėjų stoka, tačiau idėjų vertinimas ir jų vystymo kultūra tikrai dar nėra tokia, kokią galėtume atrasti išsivysčiusiose šalyse, bet kodėl taip yra?

Idėjoms mentaliteto siena

Gal todėl, kad mūsų visuomenėje yra būdinga mentaliteto siena, nes naujos idėjos yra per daug kritikuojamos, blokuojamas bet koks tolesnis jų gyvenimas, nesugebama paprasčiausiai įsiklausyti. Tai pasireiškia barjerais, kurie stabdo ne tik nieko vertas, bet ir labai geras idėjas. Vienas iškiliausių airių dramaturgų 1925 m. gavęs Nobelio literatūros premiją Džordžas Bernardas Šo rašė, kad „žmonės mato dalykus tokius, kokie jie yra, ir klausia „Kodėl?“, o aš svajoju apie dalykus, kurių niekada nebuvo, ir klausiu: „kodėl gi ne?“ Gal vertėtų susivokti ir patikėti, kad galime būti kūrėjais?

Pažangiausiose Europos valstybėse veikia specialios verslumo skatinimo programos, o kai kurias iš jų remia vyriausybinės organizacijos, savivaldybės regioninės plėtros agentūros ir pan. Tokių programų tikslai aiškūs – tai idėjų ir investicijų pritraukimas į šalį. Tokios programos galėtų būti įdomios ir mūsų kraštui, jei pasistengtume jas pritaikyti ir tai galbūt padėtų susikurti pasaulyje sėkmę patyrusioms įmonėms tokioms kaip „Skype“.

Kuriama paklausa idėjoms

Programos esmė paprasta. Pirmame etape yra atsirenkama perspektyvi žmonių grupė, kuri turi idėją ar jos prototipą ir siekia tai komercializuoti. Idėjos įvertinimas vyksta konkurso būdu. Pagrindiniai kriterijai – tai idėjos vertė, t.y. idėjos išvystymo būsena ir realios komandos galimybės bei kompetencijos ją išplėtoti bei realizuoti. Konkurso laimėtojai pasirašo specialią sutartį su programą administruojančia organizacija. Tokia institucija dalyviams suteikia reikiamas patalpas ir pradines investicijas. Tada yra sudaromos galimybės susitikti su patarėjais, patyrusiais verslininkais, kurie gali padėti idėją išplėtoti, suvokti riziką ir galimybes. Tai padarę, dalyviai pasirenka kelis jiems labiausiai tinkamus patarėjus, su kuriais toliau yra tęsiamas reguliarus darbas. Darbo metu turi būti realizuotas idėjos prototipas arba technologinis sprendimas. Tai atlikus, pereinama į paskutinįjį programos etapą, kuomet idėja pristatoma investuotojams. Tikslas – idėja turi išgyventi. 

Sėkmė ir tikėjimas idėja

2010 m. grupelė lietuvių buvo atrinkti kaip vieni sėkmingiausių iš viso pasaulio ir pagal „The Difference Engine“ programą sulaukė 20.000 GBP mainais už 8% įmonės akcijų, kuri suteikė galimybę toliau vystyti idėją Midlsbro mieste, pasinaudojant JK paramos sistema ir specialistų pagalba. Programos „The Difference Engine“ rėmėjais yra JK Šiaurės rytų regiono plėtros agentūra, bei Midlsbro ir Sunderlo  miestų savivaldybės, kurių atstovai žengė labai drąsų ir ambicingą žingsnį, kad galėtų įgyvendinti šią novatorišką paramos verslui programą, kuri yra skirta besikuriančiam verslui. Valstybės parama reikalinga būtent toms idėjoms, kuriomis dar nesidomi rizikos kapitalo fondai, nes įmonės dar nėra pasiekusios ankstyvaus plėtros etapo. Būtent, kad ankstyvajame įmonės kūrimosi etape bendrauti su bankais ir gauti paskolą dar gali būti labai sunku, nes bankams reikėtų matyti jau veikiančios įmonės rezultatus. Rizikos kapitalas tokiu atveju gali išdrįsti rizikuoti, tačiau embrioninėje idėjos stadijoje to tikėtis vėl būtų, ko gero,  naivu. Bet jei taip nutinka ir įmonė sulaukia rizikos kapitalo fondo pasitikėjimo ir investiijų, tai ji sulaukia ir tam tikro rinkos pripažinimo, kas suteikia įmonei daugiau laisvės ir galimybių.

Lietuvių sukurtos „Geogoer“ sistemos vartotojai turi galimybę organizuoti savo keliones, susirasti pakeleivių ir transportą. Andrejus Andrejevas, Dalia Lašaitė ir Kšištofas Ledichovas dar 2008 m. sugalvojo originalią idėją ir ją realizavo sukurtoje interneto svetainėje „važiuojam.lt“.

Pasak Dalios Lašaitės, vienas iš svarbiausiu kriterijų yra komanda, nes mus vertino pagal tai, kiek jau buvome padarę, kitus – pagal anksčiau įgytą patirtį, t.y. realizuotas idėjas ir įkurtas įmones.

Nauda verslui ir nauja patirtis

Pasak „Geogoer“ vadovės ir bendrasavininkės D. Lašaitės, paramos verslui programa buvo labai vertinga, nes tai sudarė galimybes ir paskatino toliau vystyti projektą JK, nors Lietuva buvo ir išliko viena iš pagrindinių rinkų, kurioje aktyviai dirbama, bet, manome, kad gerai idėjai savos rinkos gali ir nepakakti.

„Specialistų konsultacijos ir nauji kontaktai, kuriais pasinaudojome – tai vertė, kurią gavo mūsų projektas. Manau, kad Lietuvoje yra sėkmingų verslininkų ir specialistų, kurie tiesiog yra linkę padėti savo patarimais, tačiau nežino, kam ir kokios pagalbos reikia. Todėl sugalvojus idėją reiktų pradėti ją įgyvendinti kad ir nuo pačių mažiausių darbų, ir palaipsniui prieiti prie didelio rezultato", sako D. Lašaitė.

Anot Dalios Lašaitės, idėjų vagimas – tai mitas. Idėją sugalvoti yra lengva, bet ją įgyvendinti yra kas kita, nes idėja be įgyvendinimo yra bevertė. Todėl sugalvojus idėją reiktų pradėti ją įgyvendinti nuo pačių mažiausių darbų, nes vėliau bus galima tikėtis didelio rezultato.

Visuomenėje yra idėjų, kurios taip ir lieka neišgirstos ir neįgyvendintos, o tai yra blogiausia, kas gali nutikti, nes istorija kalba tik apie tuos, kuriems pasisekė, bet visai mažai girdime apie tuos, kuriems nepasisekė.

Tomas Pranckevičius

Žinių ekonomikos forumas

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (0)