KTK ir verslo bendradarbiavimas Elektronikos inžinerijos srityje, pasinaudojant priemone „Inovaciniai čekiai“  ()

Inovacijų kūrimas yra verslo būtinybė globalizacijos sąlygomis. Šiuo metu, kai inovacijos neapsiriboja nacionalinėmis rinkomis, o orientuojamasi į eksportą ir konkurencingų produktų kūrimą Europoje ir kitose pasaulio šalyse, būtina atsižvelgti į produkto ar paslaugą sukūrimą, kuris paremtas mokslo žiniomis. Sukurti pasaulinio lygio inovacijas verslui gali padėti mokslas [1]. Šiuo metu yra nemažai verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo skatinimo priemonių, „Inovaciniai čekiai“ – viena iš jų. Kauno technikos kolegija (KTK), vykdydama Mokslo taikomąją veiklą, glaudžiai bendradarbiauja su verslo įmonėmis bei taip pat naudojasi priemone „Inovaciniai čekiai“. Todėl šiame straipsnyje pateikiama keletas gerųjų pavyzdžių, kurių pagalba buvo sukurtas vienas ar kitas produktas Elektronikos inžinerijos srityje. Tikimasi, kad šis straipsnis paskatins abejojančius „Inovacinių čekių“ nauda, naudotis šia priemone.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

KTK finansavimo šaltiniai

KTK veikla finansuojama iš keturių pagrindinių šaltinių: Valstybės biudžeto asignavimų, specialiųjų lėšų (uždirbtų teikiant paslaugas), projektų ir paramos būdu gautų lėšų.

KTK uždirbtos lėšos gaunamos iš kelių šaltinių: atliekant užsakomuosius tyrimus, organizuojant kvalifikacijos kėlimo kursus, iš studijų įmokų ir kt. šaltinių. KTK uždirbtų lėšų iš užsakomosios mokslo taikomosios veiklos dinamika per paskutinius trejus metus pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Nuosavų (uždirbtų) lėšų pokytis per paskutinius trejus metus (Eur.) [2]

 

2017

2018

2019

Už mokslą

231148,64

308379,28

360693,88

Už mokslinius tiriamuosius darbus

43701,04

137807,75

201329,25

Už kvalifikacijos tobulinimo kursus

1310,00

1129,61

1317,00

Viso:

276159,68

447316,64

563340,13

 

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad kolegijos pajamos iš užsakomosios veiklos paskutiniais metais nuolat ir ženkliai auga, pavyzdžiui, nuo 2017 iki 2019, t.y. per du metus šios pajamos išaugo dvigubai. Ši tendencija ir KTK personalo mokslinė kompetencija leidžia manyti, kad pajamos iš užsakomosios veiklos ir toliau didės.

Mokslo taikomoji veikla

Mokslo taikomoji veikla (toliau MTV) kolegijoje yra traktuojama kaip mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus [2].

Mokslo taikomoji veikla plėtojama atsižvelgiant į šalies įstatyminę bazę, atitinka valstybės (regiono) ir atskirų sektorių strateginius dokumentus, yra nukreipta į darnaus vystymosi, vartojimo ir gamybos, gamtos išteklių apsaugos ir valdymo, socialinės įtraukties problemų sprendimus.

MTV apima mokslo taikomuosius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, konsultacijas, kurie yra nukreipti į visuomenės raidos problemų sprendimus, aktualių pramonės įmonėms ir organizacijoms programų kūrimą, studijų proceso kokybės gerinimą, papildomų lėšų pritraukimą.

Užsakomoji MTV yra ne tik papildomas lėšų pritraukimo šaltinis, bet ir veikla, kuri sudaro galimybę siekti strateginių tikslų, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategiją, vykdant tęstinį mokymą, talkinant ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą, konsultacijas, vykdant konkrečius inžinerinius sprendimus. Ši veikla yra orientuota į šalies bei Kauno regiono poreikius, ji skirta įvairių verslo, pramonės įmonių darbuotojams. Užsakomosios veiklos apimčių pokytis (eurais) per pastaruosius penkerius metus pateiktas 1 paveiksle.

Užsakomajai veiklai priskiriami tyrimai, analizė ir stebėsena, konsultavimas, mokymų, kursų vedimas bei kita projektinė veikla. 2019 m. vykdytos užsakomosios veiklos darbų apimtys pagal veiklos pobūdį atsispindi 2 paveiksle.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiąją užsakomosios veiklos pajamų dalį – 78 proc. sudaro pajamos iš užsakomųjų tyrimų, tik beveik penktadalį – 18 proc. sudaro pajamos už įvairius mokymus, kursus. Kitos veiklos kol kas sudaro nežymią pajamų dalį, pavyzdžiui, verslo įmonių konsultavimas sudaro tik 3,6 proc. pajamų. Taigi, matosi kur dar galima tobulėti.

Prie šių veiklų stipriai prisideda ir Elektronikos inžinerijos srityje dirbantys (studijų programos „Elektronikos technika“) dėstytojai. Kiekvienais metais, po kelis kartus, vykdomi elektronikos gaminių remonto, modifikavimo ir taisymo mokymai pagal IPC 7711/7721 standartą.

Dalis studijų programos „Elektronikos technika“ (toliau ETSP) dėstytojų vykdo užsakomuosius tyrimus pasinaudodami MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) paskelbta priemone Nr. 01.2.1-MITA-K-824 „Inovaciniai čekiai“. Ši priemonė skirta inovacinę veiklą pradedantiesiems ar vykdantiems privatiesiems juridiniams asmenims, pagal kurią jie gali gauti nustatyto dydžio tikslinę finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti. Kiti dėstytojai vykdo tiesioginius įmonių užsakymus vykdant konkrečius inžinerinius sprendimus, dar kiti – atlieka institucinio lygmens tyrimus ir t. t. Iš to matosi, kad ETSP dėstytojų kolektyvas yra pakankamai plataus profilio ir yra daug galimybių vykdyti įvairias MTEP veiklas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad ETSP dėstytojų mokslinė ir tiriamoji kompetencija yra aukšta, dėstytojai dalyvauja įvairiose mokslo ir mokslo taikomosiose veiklose.

Kodėl verta pasinaudoti inovaciniais čekiais?

Siekiantiems pirmą kartą pradėti bendradarbiauti su mokslu, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) siūlo pasinaudoti Inovaciniais čekiais. Inovaciniai čekiai yra negrąžintina subsidija, kuri skiriama įmonėms įsigyti unikalią paslaugą iš mokslo įstaigos. Ar kada pagalvojote, kaip gimė geriausios lietuviškos inovacijos? Išmani nosis „Foodsniffer“, elektrinė dviračio pavara, pirmieji lietuviški palydovai, išmanus žvejybos sonaras – tai inovacijos, kurios sukurtos verslui ir mokslui bendradarbiaujant. Todėl MITA ragina verslą nebijoti įsivertinti idėjų technologinį bei komercinį gyvybingumą, atlikti mokslinius tyrimus, bandymus, kurti prototipus bei užmegzti partnerystę su mokslu [1].

Trys svarbiausios priežastys, kodėl būtina pasinaudoti inovaciniais čekiais:

Pirma, verslas, gaudamas inovacinį čekį, gali pasinaudoti moderniausia laboratorijų įranga, kuri sutelkta mokslo institucijose, slėniuose. Tyrimų spektras ir įvairovė yra labai didelė – nuo sudėtingų lazerių, nanotechnologijų, energetikos iki maisto pramonės tyrimų. Tad verslui nėra būtinybės įsigyti brangiai kainuojančią įrangą. Verslas gali užsisakyti aktualų tyrimą ir gauti naudingų rezultatų, pagrįstų mokslo ekspertų išvadomis, pavyzdžiui, žinių, kaip tobulinti produkto prototipą ar pakuotę, kuri būtų patraukli vartotojui.

Antra, mažinama inovacijų kūrimo rizika, nes inovaciniai čekiai yra labai geras būdas pasitikrinti įvairias idėjas, atlikti testavimus, užsakyti technines galimybių studijas. Dažnai verslas turi daugybę inovatyvių idėjų, kurioms ištestuoti nėra finansinių ar kitų resursų (trūksta žmogiškųjų resursų, laiko, specifinių kompetencijų, įrangos), todėl inovaciniai čekiai suteikia šią galimybę, o kaštus padengia valstybė smarkiai sumažindama riziką. Valstybė padengia iki 70 proc. projekto vertės (Didelei įmonei padengiama nuo 25 iki 50 proc., vidutinei – nuo 35 iki 60 proc., mažai įmonei – nuo 45 iki 70 proc. fiksuotosios sumos).

Galiausiai, inovaciniai čekiai skatina ilgalaikę partnerystę su mokslu. 2016 m. buvo atliktas nepriklausomas ekspertų tyrimas, kuriame nustatyta, kad apie 2/3 projektus vykdžiusių įmonių po projekto pratęsė bendradarbiavimą su mokslo institucijomis ir sukūrė nemažai inovatyvių produktų ir paslaugų. Dažniausiai bendradarbiavimas tęsiamas ir pereinama į kitas programas – „Horizontas 2020“, „Eurostars“, „Eureka“, kuriose vykdomi didesnės apimties inovacijų projektai.

KTK dėstytojų įvykdyti projektai pasinaudojant inovaciniais čekiais

Šioje dalyje pateikiame keletą svarbiausių pavyzdžių – KTK studijų programos „Elektronikos technika“ dėstytojų įvykdytų projektų, pasinaudojant inovaciniais čekiais, bei jų metu gauti rezultatai.

1. „Automobilio kuro sistemos purkštukų testavimo įrenginio valdiklio kūrimas“. Užsakovas – UAB „Baltijos automobilių diagnostikos sistemos“. Paslaugos tipas – Technologinė plėtra. Projekto vadovas – doc. dr. Šarūnas Kilius, vykdytojai: doc. dr. Nerijus Bagdanavičius ir lekt. Julius Šaltanis.

Projekto esmė – Automobilio kuro sistemos aukšto slėgio kuro purkštukai – vienas esminių elementų, kurie užtikrina sklandų variklio darbą. Didėjant automobilio ridai, purkštukai dėvisi, dėl įvairių kuro nuosėdų jie kemšasi, dėl ko kuras į degimo kamerą paduodamas netolygiai bei blogai išsklaidytas. Šios priežastys lemia netolygų variklio darbą, suprastėjusias dinamines charakteristikas, padidintą kuro suvartojimą bei didesnę taršą aplinkai. Sudėtinga praeiti automobilio techninę apžiūrą dėl padidėjusio dūmingumo.

Visavertę purkštukų patikrą galima atlikti tik užtikrinant sąlygas, artimas eksploatacinėms, t.y. tinkamas slėgis kuro sistemoje, purkštukų darbo režimai, atitinkantys variklio darbo režimus įvairiomis eksploatacinėmis sąlygomis automobilyje.

Dėl minėtų priežasčių purkštukų patikrai turi būti naudojamas specialus įrenginys, valdomas elektroninio valdiklio, kuris generuotų purkštukų valdymo signalus, kurie atitinka skirtingus automobilio darbo režimus. Tokio tipo įrenginys sudarytų sąlygas surasti gedimus purkštukuose ir galėtų būti naudojamas ne tik specializuotuose centruose, bet ir mažuose bei vidutinio dydžio autoservisuose.

Projekto tikslas – sukurti automobilio kuro sistemos purkštukų testavimo įrenginio valdiklį, leisiantį testuoti purkštukus įvairiais režimais, artimais eksploatacinėms sąlygoms.

Pasiektas rezultatas – sukurtas prototipas, kuris valdo ne mažiau kaip 4 purkštukus vienu metu ir aukšto slėgio kuro siurblį. Purkštukai valdomi ne mažiau kaip penkiais skirtingais režimais. Prietaisas sumontuotas viename korpuse. Maitinimas iš 230 V tinklo. Prietaisas dirba kaip nepriklausomas įrenginys.

Projektas naudingas regiono ir šalies mastu, kadangi sėkminga ir konkurencinga įmonės veikla kuria pridėtinę vertę. Pažangių diagnostikos metodų naudojimas didins darbuotojų veiklos našumą, užtikrins aukštesnę paslaugų kokybę, prisidės prie efektyvesnio išteklių naudojimo.

2. Mokslinis tyrimas „Keleivių vežimo mikroautobusais apskaitos ir atsiskaitymo sistema“. Užsakovas – UAB „Multivanas“. Paslaugos tipas – Techninė galimybių studija. Projekto vadovas – doc. dr. Šarūnas Kilius, vykdytojai: doc. dr. Nerijus Bagdanavičius ir lekt. Skirmantas Adomavičius.

Projekto esmė – UAB „Multivanas“ – keleivinio transporto įmonė, sėkmingai keleivius vežanti reguliaraus susisiekimo maršrutais Alytaus mieste ir rajone. Pastaruoju metu atsiskaitymas už paslaugas vyksta grynais pinigais pas vairuotoją ir pavedimais iš savivaldybės kaip kompensacijos už mokinių ir kitų keleivių, turinčių teisę važiuoti su nuolaida, vežimą. Šioje srityje susiduriama su sekančiomis problemomis – grynų pinigų apskaita ir inkasavimas, „bilietėlio“ išdavimas, lengvatinių keleivių vežimo apskaita ir ataskaitų savivaldybei rengimas, kainodaros nelankstumas.

Įvertinant viešojo transporto tendencijas kaip Lietuvoje, taip ir pasaulyje, norima įvertinti galimybes pereiti prie e-bilieto koncepsijos, juo labiau, kad dauguma keleivių turi el. korteles (mokiniai, studentai), į kurias galima būtų įkelti e-bilietą. Todėl norima parengti techninę galimybių studiją, kuri išanalizuotų esamą keivių vežimo apskaitos ir atsiskaitymo sistuaciją bei rekomenduotų modernius ir optimalius mūsų sąlygoms aparatūrinius - programinius sprendimus. Sprendimai turėtų apimti keleivių atsiskaitymo priemones (el. kortelės, išmanieji telefonai), mikroautobusų apskaitos ir atsiskaitymo įrangą, transporto parko centrinę valdymo ir apskaitos sistemą. Būtina įvertinti NFC technologijų galimybes pagal ISO 18092.

Šio tyrimo metu sudaryta viešojo transporto priemonės informacinės sistemos struktūra, kuri pateikta 3 paveiksle.

Šią sistemą sudaro: 1) elektroninio bilieto įranga; 2) borto kompiuteriai su GPS, 3/4G ir bilietų moduliais, skirtais keleivių apskaitai, artimo ryšio užtikrinimui bei duomenų perdavimui, transporto priemonių stebėjimui ir kitoms būtinoms funkcijoms užtikrinti; 3) kortelių skaitytuvai ir komposteriai; 4) fiskaliniai spausdintuvai; 5) švieslentės (transporto priemonės išorės priekinėje dalyje, šone, gale bei transporto priemonės vidinė švieslentė priekyje); 6) keleivių skaičiavimo įranga; 7) video kameros (išorėje ir viduje); 8) švieslentės gatvėse. Pilnas sistemos aprašymas yra pateiktas Techninėje galimybių studijoje [3].

Pasiektas rezultatas – parengta galimybių studija įgalina pasirinkti modernią keivių vežimo apskaitos ir atsiskaitymo sistemą, kuri savo ruožtu leis didinti įmonės konkurencingumą, užtikrinant didesnį darbo efektyvumą bei gerinti keleivių pasitenkinimą.

3. Mokslinis tyrimas „Žaliuzių valdymo sistemos KNX standartui sukūrimas“. Užsakovas – MB „Pastato valdymo sistema“. Paslaugos tipas – Eksperimentinė plėtra. Projekto vadovas – doc. dr. Nerijus Bagdanavičius, vykdytojai: doc. dr. Šarūnas Kilius ir lekt. Skirmantas Adomavičius.

Projekto esmė – MB „Pastato valdymo sistema“ specializuojasi išmaniųjų pastatų valdymo sistemų projektavime, diegime ir priežiūroje. Šios sistemos veikia pagal KNX standartą CENELEC EN 50090 ir CEN EN 13321-1. Gavus užsakovo reikalavimus kuriamai sistemai, pagal gamintojų aprašymus parenkama ir sujungiama KNX sertifikuota įranga. Svarbiausia tokios sistemos kūrimo dalis – jos programavimas ir derinimas. Programos kūrimas atliekamas personalinio kompiuterio ir specializuotos kompiuterinės programos pagalba. Tai laiko sąnaudų reikalaujantis procesas, kurį atlikti objekte dažnai yra nepatogu, o kartais net neįmanoma. Todėl sistemos programavimas dažniausiai atliekamas programuotojo namuose arba įmonės ofise. Tokiu būdu užprogramuojamos pagrindinės sistemos funkcijos ir parametrai pagal užsakovo reikalavimus. Tačiau objektai yra individualūs ir kiekvienas iš jų turi savus niuansus, kuriuos įvertinti galima tik realiame objekte atliekant sistemos derinimą. Šis procesas reikalauja laiko bei sudaro daug nepatogumų ir programuotojui, ir užsakovui.

Šias problemas padėtų išspręsti papildoma įranga, kurią būtų galima prijungti prie personalinio kompiuterio bei prie kitų KNX standarto įrenginių ir kurios pagalba galima imituoti realius fizikinius procesus. Vieni iš daugiausiai problemų keliančių procesų yra žaliuzių, roletų, stoglangių, vartų ir pan. valdymas. Šių problemų sprendimą labai palengvintų kompaktiška, nešiojama žaliuzių valdymo sistema, sumontuota kompaktiškame stende ar lagamine.

Projekto tikslas – sukurti kompaktišką, nešiojamą žaliuzių valdymo sistemą, stendo ar lagamino pavidale, kurią galima prijungti prie personalinio kompiuterio ir kitų KNX prietaisų.

Šio projekto žaliuzių valdymo sistemos KNX standartui struktūrinė schema yra pateikta 4 paveiksle, o sumontuoto ir veikiančio imitacinio – demonstracinio stendo vaizdas pateiktas 5 paveiksle.

Pasiektas rezultatas – sukurta sistema ženkliai pagerina pastatų valdymo sistemų kūrėjų ir prižiūrėtojų darbą, t. y. sutaupo laiko sistemos programavimui ir derinimui, leidžia sutaupyti lėšų dėl važinėjimo į objektą, tuo pačiu mažiau teršiama aplinka bei leidžia išvengti nepatogumų būnant objekte. Šia sistema galėtų naudotis visi išmaniųjų pastatų valdymo sistemų kūrėjai ir prižiūrėtojai, taip pat mokymo įstaigos, rengiančios tokių sistemų kūrėjus.

4. Taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbas „Kompleksinė UAB „Metalinox“ e-verslo sistema“. Užsakovas – UAB „Metalinox“. Paslaugos tipas – Techninių galimybių studija. Projekto vadovas – doc. dr. Nerijus Bagdanavičius, vykdytojas – doc. dr. Šarūnas Kilius.

Projekto esmė – UAB „Metalinox“ specializuojasi nerūdijančio plieno gaminiuose iš didelių gabaritų lakštų, vamzdžių, strypų. Produkcija komplektuojama jungiamosios ir uždaromosios armatūros komponentais: sklendės, ventiliai, alkūnės, trišakiai, perėjimai, vamzdžių laikikliai, jungtys, flanšai. Produktai pagaminti iš 1.4301 / AISI 304 arba 1.4404 / AISI 316 markės plieno, o pagal pageidavimą pristatoma AISI 321, 316Ti, 310S, 904L ir iš kitų plieno markių. Didelio diametro storasieniai vamzdžiai ruošiami pagal užsakymą, nuo 2,5 m ilgio ir 250x6 mm diametro. Besiūliai vamzdžiai pristatomi pagal užsakymą, pjaunami nuo d200 mm, minimum 3,0 m ilgio. Pagal specialius pageidavimus pjaunama detales lazeriu, vandeniu ar plazma pjautas, lankstoma pagal poreikį.

Įmonė puoselėja šeimos verslo modelį, derindami ilgaamžę patirtį su jaunatvišku maksimalizmu siekia klientų ir savo gerovės. Veiklos devizu norima atskleisti įmonėje keliamus tikslus: kokybės užtikrinimas, operatyvumas, konkurencinga kaina, profesionalumas, asortimento didinimas.

Šiuo metu įmonėje nėra vieningos apskaitos ir verslo valdymo sistemos, kuri apimtų visus įmonėje vykdomus procesus: paslaugų užsakymą, klientų aptarnavimą ir suteiktų paslaugų apskaitą, kokybės kontrolę. Dėl šios priežasties atsiranda daug rankinio darbo, didėja klaidų tikimybė. Visa tai ilgina klientų aptarnavimo laikus, stabdo pardavimų apimtis, sunku kontroliuoti verslo procesus, ne visada efektyviai išnaudojami įmonės resursai, dėl ko mažėja įmonės efektyvumas. Siekiant padidinti įmonės verslo efektyvumą, norima sukurti kompleksinę įmonės verslo valdymo sistemą, kuri apimtų įmonės pagrindinius darbo procesus ir leistų įdiegti naujus darbo metodus: operatyvų darbų užsakymą ir jų įgyvendinimo planavimą, kontaktų su klientais valdymą, paslaugų apskaitą bei atlikimo kokybės kontrolę.

Bendrovė tikisi sukurti optimalius verslo apskaitos ir valdymo sprendimus, kurie bus naudingi klientams – Lietuvos įmonėms, taip pat ir leis padidinti savo veiklos efektyvumą bei įmonės konkurencingumą.

Sukurtos įmonės verslo procesų valdymo sistemos funkcinė struktūra pateikta 6 paveiksle.

Pasiektas rezultatas – galimybių studija parodė, kad įmonė turi dideles galimybes augti ir tapti efektyvesne, įdiegus automatizuotą verslo procesų valdymo sistemą, bei pakeitusi verslo modelį su savo klientais. Vieningos apskaitos ir verslo valdymo sistema apima visus įmonėje vykdomus procesus: paslaugų užsakymą, gamybos kontrolę, klientų aptarnavimą, finansų kontrolę bei leidžia įdiegti naujus darbo metodus: operatyvų darbų užsakymą ir jų įgyvendinimo planavimą, kontaktų su klientais valdymą, paslaugų apskaitą bei atlikimo kokybės kontrolę. Tai sutrumpina klientų aptarnavimo laikus, didina pardavimų apimtis, palengvina kontroliuoti verslo procesus, leidžia efektyviau išnaudoti įmonės resursus, dėl ko didėja įmonės efektyvumas. Galiausiai modernizuota įmonės veikla bus naudinga ir klientams – Lietuvos įmonėms, taip pat leis padidinti savo veiklos efektyvumą bei įmonės konkurencingumą.

Doc. dr. Nerijus Bagdanavičius, Kauno technikos kolegija

Literatūra:

  1. „Trys priežastys, kodėl verta pasinaudoti inovaciniais čekiais“.
  2. Kauno technikos kolegijos metinės veiklos ataskaita – 2019.
  3. Bačiliūnas A., Bagdanavičius N., Kilius Š. Keleivių vežimo mikroautobusais apskaitos ir atsiskaitymo sistema. Techninė galimybių studija. – 2017. – 75 p.
  4. Bagdanavičius N. Projekto „Žaliuzių valdymo sistemos KNX standartui sukūrimas“ ataskaita. – 2018. – 29 p.
  5. Bagdanavičius N. Kompleksinė UAB „Metalinox“ e-verslo sistema. Techninė galimybių studija. – 2018. – 52 p.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Nerijus Bagdanavičius
(0)
(0)
(0)

Komentarai ()

Susijusios žymos: