Pateikė dar vieną karališką įrodymą, kad vikingų moterys buvo lygiavertės vyrams ()
Danijos nacionalinio muziejaus leidinyje teigiama, kad karalienė Thyra, iki šiol daugiausiai žinota kaip pirmojo Danijos karaliaus Gormo Senojo žmona, greičiausiai buvo įtakingesnė už savo vyrą ir sūnų. Tyrėjai nustatė, kad Thyra paminėta keturiuose runų akmenyse – o tai yra daugiau nei bet kuris kitas to meto asmuo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai šį atradimą padarė vykdydami projektą, kurio tikslas – naudojant 3D skenerius nustatyti, kas iškalė runų raštus ant garsiųjų Danijos Jelingės akmenų. Išvados patvirtina teorijas, kad tarp vikingų, palyginti su kitomis to meto visuomenėmis, lytys buvo lygesnės.
Mokslininkai, įskaitant Danijos nacionalinio muziejaus tyrėjus, dabar gali atskleisti, kas iškalė runas Jelingės akmenyje. Pasirodo, kad kaip ir rašysena yra individuali ir pagal ją galima nustatyti įrašo autorių, taip ir runos – nors ir iškaltos akmenyje – atspindi jas kalusį meistrą.
Trimatis runų akmenų skenavimas leidžia mokslininkams iš arti pamatyti kalimo proceso pėdsakus. Tai reiškia, kad jie gali atskirti skirtingų runų akmenų kalimo techniką. Kiekvienas patyręs akmentašys kaltą laiko tam tikru kampu ir kūjeliu smūgiuoja tam tikra jėga: tai matyti iš rėžio kampo ir atstumo tarp rašmenų. Tokiame darbe išvystyta motorinė funkcija yra individuali. Vadinasi, dabar tyrėjai gali atskleisti Jelingės akmenį iškalusio runų meistro vardą.
Jo vardas buvo Ravnunge-Tue – ir jis buvo vikingų amžiaus runų kalėjas. Nors jis plačiojoje visuomenėje ir nėra labai girdėtas, profesiniuose sluoksniuose jis gana gerai žinomas.
Jo vardas žinomas dėl Læborgo akmens, esančio už 30 km į pietvakarius nuo Jelingės. Ta pati kalimo technika, kurią galima atsekti Jelingės akmens runose, matoma ir ant Læborgo akmens. Tekstas ant Læborgo akmens skamba taip: „Ravnunge-Tue iškalė šias runas savo karalienės Thyros atminimui“.
Karalienės Thyros galia
Runologė ir vyresnioji tyrimo autorė Lisabeth Imer aiškina, kad šis atradimas įdomus pats savaime, nes susieja dar vieną asmenį su Jellingų dinastija. Tačiau ypač įdomu tai, kad jis susijęs ir su dar vienu įdomiu atradimu.
Kartu su Laila Kitzler Åhfeldt iš Stokholmo Švedijos nacionalinės paveldo valdybos ir Henriku Zedigu iš Västergötlandos apskrities administracinės valdybos ji atliko tyrimą, kurio rezultatai spalio mėnesį bus paskelbti garsiame moksliniame žurnale „Antiquity“.
„Tai, kad dabar žinome Jelingės akmens runų raižytojo vardą, yra neįtikėtina, tačiau dar nuostabesnis atradimas yra tai, kad žinome, kas buvo Ravnunge-Tue valdovas. Juo buvo Jelingės karalienė Thyra – Haraldo Mėlyndančio motina, Gormo Senojo žmona“, – sako mokslininkė.
Dviejuose Jelingės akmenyse karalienė Thyra, valdžiusi daugmaž 935-950 metais, minima kaip Haraldo Mėlyndančio motina, Gormo Senojo žmona ir „Danijos išsigelbėjimas“. Tačiau Thyros vardas taip pat minimas ant kitų dviejų runų akmenų: Læborgo akmens, kurį Ravnunge-Tue iškalė Thyros atminimui, ir Bække 1, ant kurio yra užrašas toks: „Ravnunge-Tue, Fundinas ir Gnyplė, šie trys sukūrė Thyros piliakalnį“.
Daugelį metų tyrinėtojai diskutavo, ar Læborgo akmens karalienė Thyra yra ta pati Jelingės Thyra.
Tačiau, remiantis naujaisiais tyrimais, dviejų skirtingų Thyrų tikimybė yra gerokai mažesnė – nes pasak analizę atlikusių mokslininkų, Ravnunge-Tue iškalė ir Læborgo, ir Jelingės akmenis. L. Imer mano, kad tai taip pat pabrėžia, kokia svarbi buvo karalienė Thyra.
Karalienė Thyra minima iš viso keturiuose runų akmenyse: daugiau nei bet kuris kitas vikingų laikų Danijos asmuo. Tai ypač verta dėmesio, nes moterų garbei pastatyti runų akmenys yra reti. Palyginimui, Haraldas Mėlyndantis ir Gormas Senasis paminėti tik dviejuose runų akmenyse, o Gormas Senasis paminėtas tik kartu su Thyra.
„Tai reiškia, kad karalienė Thyra buvo daug svarbesnė, nei manėme anksčiau. Tikriausiai ji buvo kilusi iš kilmingesnės ir senesnės šeimos nei Gormas Senasis, kurį paprastai vadiname pirmuoju Danijos karaliumi. Tai nepaprastai įdomu siekiant suprasti valdžios struktūrą ir Danijos, kaip valstybės, genezę“, – sako tyrėja.
Visi keturi runų akmenys, kuriuose minima Thyra, yra Pietų Jutlandijoje – o tai reiškia, kad ji valdė šioje teritorijoje – o Gormas Senasis galėjo būti kilęs iš kitur.
„Tai nuostabi įžvalga. Ji susijusi su mūsų šalies „gimimo liudijimu“ ir ankstyvosios Danijos įkūrimu. Mūsų tyrėjai dar kartą įrodė, kodėl turime ir toliau gilintis į Danijos istoriją. Taip pat ir tą dalį, kurią jau žinome, nes nuolat randame naujų atsakymų, kurie pagilina mūsų žinias apie praeitį“, – sako Danijos nacionalinio muziejaus direktorė Rane Willerslev.
Tyrėjai analizavo septynių vidurio vakarų Jutlandijoje esančių runų akmenų skenavimo duomenis: Bække 1 ir 2, Læborgo, Hornės, Randbølo – ir du senesnius Jelingės akmenų skenus.
Runos ant mažojo Jelingės akmens yra per daug nusitrynusios, kad tyrėjai galėtų nustatyti konkretų runų raižytoją. Jie negali patvirtinti, ar Ravnunge-Tue taip pat iškalė šį runų akmenį.
Jelingės akmenys
Jelingės akmenys yra vadinami Danijos „gimimo liudijimu“ – juose prieš 1000 metų padarytuose runų įrašuose Haraldas Mėlyndantis giriasi, kad suvienijo Daniją ir Norvegiją ir atvertė danus į krikščionybę. 1994 m. šis akmuo buvo pagrindinis argumentas, kodėl Jelingė buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai buvo pirmoji Danijos vietovė, kuriai suteikta ši garbė. Akmuo vis dar stovi savo originalioje vietoje.
Parengta pagal „Via Ritzau“.
