Suskaldytos kaukolės liudija, kada senovės Artimuosiuose Rytuose išaugo smurtas  ()

Analizuojant beveik 12 000 metų smurto Artimuosiuose Rytuose istoriją paaiškėjo, kad kraujo praliejimas smarkiai išaugo tada, kai maždaug prieš 6500 metų pradėjo kurtis protovalstybės (arba valstybinio lygmens visuomenės) – ir dar kartą išaugo, kai maždaug prieš 3200 metų įsivyravo sausra bei įsigalėjo supervalstybės – tai teigia senovinių suskaldytas žmonių kaukoles ir kaulus išanalizavę mokslininkai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaukolės ir kaulai – daugiau kaip 3500 žmonių, sužeistų per konfliktus Artimuosiuose Rytuose ikiklasikiniais laikais (nuo 12000 m. pr.m.e. iki 400 m. pr. m. e.) – buvo įtraukti į tyrimą iš geografinio regiono, apimančio Turkiją, Levantą (teritorija aplink rytinę Viduržemio jūros dalį), Mesopotamiją ir Iraną. Senovinius žmonių palaikus tyrė tarptautinė mokslininkų grupė, suinteresuota patikrinti hipotezes apie smurto atsiradimą ir žlugimą priešistoriniais laikais, rašoma spalio 9 d. žurnale „Nature Human Behaviour“ paskelbtame tyrime.

Komanda tyrė kaukolės traumas ir su ginklais susijusias žaizdas žmonių, gyvenusių Artimuosiuose Rytuose vienu iš keturių laikotarpių: neolito (12000–4500 m. pr. m. e.), vario amžiaus (4500–3300 m. pr. m. e.), bronzos amžiaus (3300–1200 m. pr. m. e.) ir geležies amžiaus (1200–400 m. pr. m. e.) skeletuose.

Senovės Artimieji Rytai yra ideali vieta ieškoti užuominų, padedančių suprasti žmonių smurtą, nes ši geografinė teritorija buvo labai svarbi kelioms svarbioms žmonių kultūros naujovėms – nuo augalų ir gyvūnų prijaukinimo iki pirmųjų miestų sukūrimo, maždaug prieš 11 000 metų.

Tyrėjų tikslas buvo patikrinti prielaidas apie smurto lygį šiais laikotarpiais. Pavyzdžiui, mažas gyventojų tankumas neolito laikotarpiu greičiausiai reiškė mažą smurto lygį, o vėlesniais laikotarpiais atsiradusios valstybės ir imperijos galėjo padidinti smurtą tarp individų, ypač kai ankstyvuosiuose miestuose žmonės pradėjo gyventi arti vienas kito.

Analizuodama senovinėse kaukolėse nustatytus trauminius sužalojimus, tyrėjų komanda nustatė, kad smurto atvejų smarkiai padaugėjo vario amžiuje, kai su pirmosiomis protovalstybėmis kilo didelio masto organizuoti konfliktai, o vėliau – geležies amžiuje dėl didelių sukrėtimų, įskaitant 300 metų trukusią sausrą ir tokių karinių supervalstybių kaip Asirijos imperijos iškilimą.

Tačiau mokslininkai nustatė, kad bronzos amžiuje nuo 3000 iki 1500 m. pr.m.e. smurto gerokai sumažėjo, nepaisant daugybės su klimatu ir urbanizacija susijusių iššūkių. Jie padarė išvadą, kad tikėtina, jog „smurto mažėjimas įvyko tuo metu, kai ankstyvosios valstybės pasiekė didelių gebėjimų mažinti konfliktus savo visuomenėse“.

 

Smurto sumažėjimą bronzos amžiuje greičiausiai lėmė socialinės inovacijos, kurios pavertė individus piliečiais.

„Atrodo visiškai aišku, kad bronzos amžiuje teisinės sistemos sparčiai vystėsi ir net laisvi piliečiai naudojosi tam tikra įstatymo apsauga, – sako tyrimo bendraautorius ir Barselonos universiteto ekonomikos istorikas Giacomo Benati. – Tai rodo, kad žmonės turėjo vis daugiau taikių priemonių ginčams spręsti“.

Tačiau taika truko neilgai – nes geležies amžiuje atsirado precedento neturinti nelygybė, mažėjo ištekliai ir padaugėjo karų, susijusių su imperijų – pavyzdžiui, hetitų, valdžiusių dabartinės Turkijos teritoriją – iškilimu. Vario ir geležies amžiuje aptiktos viršutinės kaukolės dalies traumos gali reikšti, kad „smūgis į galvą galbūt buvo labiausiai paplitęs nužudymo būdas iki mūsų eros“, teigia G. Benati.

 

Nevados universiteto Las Vegase bioarcheologė Debra Martin – tyrime nedalyvavusi tyrime, bet turinti patirties senovinio smurto srityje – sako, kad tyrimas įdomus ir pagrįstas patikimais duomenimis.

„Sveikinu, kad autoriai nusprendė neinterpretuoti duomenų taip, kad jie atitiktų vieną priežastinį paaiškinimą, – teigia ji. – Smurtą ir konfliktus dažnai lemia ne tik išoriniai veiksniai, bet ir ideologija, įsitikinimai ir simbolika. Kitaip tariant, sudėtinga, kas skatina smurtą“.

Tyrėjų grupė planuoja atlikti tolesnį tyrimą, kad išsiaiškintų papildomus tarpasmeninio smurto tendencijų laikui bėgant aspektus – pavyzdžiui, ar dažniau nukentėdavo vyrai, ar moterys.

„Skeletų duomenys yra unikaliai tinkami žmonių gerovės pokyčiams suprasti, – sako G. Benati, – Ir mes tikrai bandysime stebėti ir lyčių skirtumus, lyties aspektas neabejotinai yra labai svarbus“.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(5)
(0)
(5)

Komentarai ()