Statybų metu Italijoje archeologai aptiko 2200 metų senumo laidojimo kambarius: ant sienų šalia palaikų – jūrų kentaurai ir pragaro šuo Cerberis (Foto)  ()

Italijoje archeologai statybų aikštelėje atkasė 2200 metų senumo kapavietę su laidojimo kambariais, kurių sienos išpuoštos neįprastomis mitinėmis būtybėmis – pora ichtiokentaurų, arba kitaip – jūrų kentaurų. Jie vaizduojami turintys žmogaus galvą ir liemenį, apatinę kūno dalį – arklio ar žirgo, o vietoje galinių kojų – žuvies uodegą su pelekais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Netoli Neapolio vykdydami kasinėjimus archeologai aptiko didelę požeminę kapavietę su laidojimo kambariais ir nišomis keliems kūnams palaidoti. Struktūra per 2200 metų išliko puikios būklės, o įėjimas vis dar dekoruotas gerai išsilaikiusiomis plytelėmis.

Kaip pranešime teigia archeologai, kapo viduje sienas puošia daugybė freskų. Du ichtiokentaurai gali būti Afro (Aphros) ir Byto (Bythos) – mitologinių jūrų dievų, įkūnijančių jūros putą ir vandenyno gelmę – atvaizdai.

Šie jūrų dievai dažnai vaizduojami su vėžiagyvių, pavyzdžiui, omarų galūnes primenančiomis „karūnomis“. Ant šios kapavietės sienos jie vaizduojami tiesiantys rankas vienas į kitą ir tuo pačiu laikydami didelį skydą, vadinamą klipėjumi (lot. clipeus). Šalia jų – du sparnuoti, į Kupidoną (Amūrą) panašūs kūdikiai.

Ant kitos sienos vaizduojamas Cerberis – mitinis trigalvis šuo, saugojęs romėnų požeminį pasaulį. Pavaizduotoje scenoje Cerberį gaudo pusdievis Heraklis, atliekantis paskutinį iš savo 12 darbų siekiant nemirtingumo, rašo livescience.com.

 

Šalia jų pavaizduotas ir romėnų dievas Merkurijus, atpažįstamas iš savo sparnuotos skrybėlės. Merkurijus yra prekybos, iškalbos, keliautojų, komercijos ir pelno dievas, Majos sūnus. Jis taip pat buvo sielų palydovas į mirusiųjų šalį, dievų pasiuntinys ir tarnas, menų bei amatų globėjas, magijos ir astrologijos žinovas.

 

Kapavietėje taip pat yra aukuras, ant kurio šeimos nariai galėjo palikti dovanų mirusiesiems. Išlikę ir patys laidojimo gultai, ant kurių iki šiol ilsisi mirusieji.

 

 

Neapolio metropolijos pranešime archeologijos kuratorius Mariano Nuzzo teigė, kad jausmas atradus kapą yra neapsakomas. Jis padėkojo archeologams už jų pastangas atskleisti ir išsaugoti informaciją apie Giugliano (Džuljano) regiono istoriją. Giugliano, esantis už maždaug 12 km į šiaurės vakarus nuo Neapolio, buvo viena iš mažesnių apgyvendintų Kampanijos, derlingo regiono, kuriam senovėje priklausė miestai nuo Kapujos iki Salerno, dalių.

Ankstesnių archeologinių tyrimų metu „Flegrėjaus laukų“ ugnikalnio teritorijoje aplink Giugliano aptikta nemažai romėnų laikų palaidojimų – tiek inhumacijų, tiek kremacijų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(10)
(0)
(10)

Komentarai ()