Ne tai, ką mes manome. Mokslininkai paaiškino, kas iš tikrųjų yra Hirošimos šešėliai ()
Dauguma žmonių mano, kad šešėliai Japonijos mieste yra viskas, kas liko iš 1945 m. branduolinio sprogimo aukų. Tačiau taip nėra: iš tikrųjų tai visai ne žmogaus palaikai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai jau kalbėjo apie klaidingą nuomonę, kad akmeniniai kūnai Pompėjoje yra tikros žmogaus liekanos iš senovės praeities. Bet iš tikrųjų jie buvo sukurti į kūno atspaudą įliejus gipsą.
Panašią klaidą daro tie, kurie šešėlius Hirošimoje laiko vieninteliais išlikusiais branduolinio sprogimo aukų palaikais, rašo „IFLScience“.
Kai kurie klaidingai mano, kad šešėliai yra išgarinti žmonių palaikai, kuriuos akimirksniu sudegino 1945 m. rugpjūčio 6 d. Hirošimoje įvykęs branduolinis sprogimas. Tačiau ši klaidinga nuomonė kyla iš po išpuolio kilusiame chaose.
Norint visiškai išgarinti žmogaus kūną, reikia daug energijos, o daktaras Minako Otani iš Hirošimos universiteto aiškina, kad net ir sudeginus, išliktų apanglėjęs audinys ar kaulai.
Žmonių ir kitų objektų, įskaitant dviračius, šešėliai nėra išgarintos jų liekanos. Kai atominė bomba išlaisvino savo energiją virš Hirošimos, ji savo kelyje susidūrė su objektais. Šie objektai – žmonės, gyvūnai ar negyvi objektai – sugerdavo šią energiją, o bombos jėga toliau balindavo aplinką. Tai, kas atrodo kaip šešėlis, iš tikrųjų yra aplinkinės erdvės sudeginimo rezultatas.
Šiuo metu vyksta darbas siekiant išsaugoti šiuos baisius spaudinius. Hirošimos taikos memorialinio muziejaus ekspozicijoje „Žmogaus šešėlis išgraviruotas akmenyje“ eksponuojami akmeniniai laiptai, ant kurių tą lemtingą 1945 m. dieną galėjo sėdėti nežinomas žmogus, amžinai pažymėdamas bombos sprogimo momentą.
Iš esmės ir Pompėjos gipso liejimai, ir Hirošimos šešėliai rodo, kaip žmonės dokumentavo ir išsaugojo katastrofiškų įvykių istorinį poveikį. Šie artefaktai tarnauja kaip priminimai apie mūsų bendrą praeitį, nušviečiantys žmogaus dvasios atsparumą nelaimėms.
