Aptiko archeologinius radinius, siejamus su Chanukos istorija (Foto)  ()

Jeruzalės nacionaliniame parke rasta senovinių keraminių čerpių krūva gali būti susijusi su Chanukos istorija. Archeologai radinį aptiko kasinėdami Dovydo Miesto nacionaliniame parke, esančiame už Jeruzalės senamiesčio sienų, skelbiama Izraelio senienų tarnybos (IAA) „Facebook“ paskyroje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

16 čerpių fragmentų, datuojamų maždaug II a. pr. m. e., helenizmo laikotarpiu, yra seniausios kada nors Izraelyje rastos stogo čerpės, kurios buvo atvežtos valdant graikų helenistiniam karaliui, aprašytam Chanukos istorijoje. Pasak istorijos, Antiochas IV Epifanas įsiveržė į Jeruzalę, išniekino šventyklą ir neleido žydams praktikuoti savo religijos – o tai galiausiai sukėlė Makabiejų sukilimą. Šis įvykis minimas kaip žydų šventės Chanukos dalis.

Naujasis radinys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu mieste gyveno graikai seleukidai.

„Iki šiol turėjome nedaug materialių įrodymų apie graikų seleukidų buvimą Jeruzalėje, – rašo IAA vyresnysis archeologas ir tyrėjas Filipas Vukosavovičius, dalyvavęs kasinėjimuose. – Dovydo mieste aptiktos naujos stogo čerpės yra apčiuopiamos graikų seleukidų buvimo regione liekanos, siejančios mus su Chanukos istorija. Labai įdomu susidurti su seleukidų valdovu Antiochu IV „akis į akį“, praėjus beveik 2200 metų po Chanukos įvykių.“

Per invaziją graikų karalius statydamas tvirtovę panaudojo ir keramines plyteles, kurios tuo metu buvo laikomos svetimomis statybinėmis medžiagomis – nes dėl savo trapumo buvo jautrios gamtos stichijoms, rašoma pranešime.

 

„Šiuo laikotarpiu plytelės mūsų regione buvo labai retos ir svetimos vietinėms statybos tradicijoms – o tai rodo, kad plytelėmis dengti bokšto ar statinio dalis toje garsiojoje tvirtovėje buvo naudojama technika, kurią iš Graikijos kontroliuojamų teritorijų atsivežė užsienio valdovai“, – rašoma pranešime.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(7)
(0)
(7)

Komentarai ()