Atrado tikrą stebuklą. Prie tokių objektų priskiriamos Gizos piramidės ir Stounhendžas (Foto) ()
Amerikiečių archeologai nustatė neseniai Andų aukštikalnėse rastos akmeninės aikštelės amžių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Objektas buvo aptiktas dar 2015 m., o dabar mokslininkai atliko radiokarboninę analizę, kuri parodė statinio amžių.
Pasak tyrėjų, aikštė gali būti ankstyviausias megalitinės apeiginės architektūros pavyzdys šiaurinės Peru aukštikalnių dalyje.
Manoma, kad ankstyviausia monumentalioji architektūra buvo apeiginio pobūdžio ir bendro didelės žmonių grupės darbo rezultatas.
Anthropologists' research unveils early stone plaza in the Andes @discoveruw @ScienceAdvances https://t.co/CszLFsifdS
— Phys.org (@physorg_com) February 14, 2024
Prie tokių objektų priskiriamos Gizos piramidės, megalitinis Stounhendžas, Gebekli Tepe šventyklų kompleksas ir kt.
Pastarąjį pastatė medžiotojai-rinkėjai dar ikikeraminio neolito laikotarpiu, maždaug prieš 11 000 metų.
Panašių monumentalių statinių rasta ir Naujojo pasaulio teritorijoje, Andų kalnuose – Sechin Bajo platformose, Keral-Supe griuvėsiuose ir kitose archeologinėse vietovėse.
Tačiau tokia architektūra galutinai susiformavo vėlyvuoju ikikeramikos laikotarpiu, laidojimo piliakalnių pavidalu.
Tuo metu – apie 3000 m. pr. m. e. – vienu iš statybos bruožų Anduose tapo apskritos aikštės.
Joms būdingi du įėjimai su laiptais, kurių skersmuo svyruoja nuo aštuonių iki 20 metro, o gylis – nuo vieno iki dviejų metrų. Jos buvo naudojamos, kaip spėjama, aukojimams ir kitoms ritualinėms apeigoms.
Naujas radinys Callakpuma archeologinėje vietovėje, esančioje Cajamarca regione šiaurės Peru, datuojamas vėlyvuoju ikikeraminiu laikotarpiu Anduose ir ankstyvąja Andų apvaliųjų aikščių tradicija.
Kasinėjimai Callakpuma vyksta jau apie 60 metų, tačiau akmeninė aikštė buvo atrasta tik 2015 m. Ji buvo kasinėjama 2019-2022 m. ir nustatyta, kad prieš statydami senovės gyventojai pašalino beveik visą dirvožemį iki pat uolienų pagrindo.
Tuomet toje vietoje, kur planavo įrengti sienas, jie paklojo dirvožemio, molio, žvyro ir medžio anglies mišinio sluoksnį – į šią vietą jie perkėlė didelius akmenis iš atidengtos uolienos ir pastatė juos vertikaliai.
Šis statinys buvo pastatytas maždaug 100 metų anksčiau nei Didžiosios piramidės Egipte ir maždaug tuo pačiu metu kaip Stounhendžas.
Tikriausiai tai buvo kai kurių pirmųjų žmonių, gyvenusių šioje Cajamarca slėnio dalyje, susirinkimų ir apeigų vieta. Šie žmonės gyveno daugiausia medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo būdu ir buvo tik pradėję auginti javus ir prijaukinti gyvūnus.
