Koks likimas laukdavo samurajaus žmonos, jei vyras pasidarydavo sepuku arba ritualinę savižudybę? Pasirinkimas buvo ne vienas (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ką darydavo moterys, jei vyras pasidarydavo sepuku?
Iš karto reikia pažymėti, kad tokio tipo savižudybės nebuvo išimtinai vyrų prerogatyva. Jei taip nutikdavo jos vyrui arba jis negrįždavo iš mūšio lauko, dažnai jų moterys taip pat nusižudydavo. Moterų ritualinė savižudybė kai kuriuose anglų šaltiniuose neteisingai vadinama jigai.
Priešams apgulus ar užgrobus samurajaus žmonos namus, ji galėjo lengvai atimti sau gyvybę. Taip jos gynė savo garbę, vengdamos smurto.
Jigai ir sepuku turėjo vieną reikšmingą skirtumą. Moteriai, skirtingai nei samurajų vyrams, nereikėjo kęsti skausmingų kančių ir kažkam kažką įrodinėti. Todėl jos greitai palikdavo šį pasaulį – persirėždavo gerklę kimono rankovėje paslėptais ašmenimis (tantō ar kaiken). Dažnai moterys surišdavo kelius šilko gabalėliu, kad po mirties kūnas liktų tinkamoje ir orioje padėtyje, nepaisant mirties traukulių.
Tačiau jos taip pat galėjo padaryti vyrišką harakiri. Ryškus to pavyzdys yra 22 samurajų žmonos, kurios, pasibaigus Bošino pilietiniam karui (1869 m.) nusižudė tradiciniu sepuku ritualu.
Jei vyras pasidarydavo harakiri jo prašymu, o ne dėl nusikaltimo, jo žmonos ir visos šeimos garbė išlikdavo nepriekaištinga ir moterys galėjo gyventi toliau. Jei atvejis būdavo rimtas, sutuoktinė turėjo teisę duoti budizmo įžadą ir eiti į šventyklą, kad iki jos dienų pabaigos prašytų atleidimo savo vyro samurajaus sielai.
Tolimesnis moters gyvenimas priklausė nuo jos vyro harakiri priežasčių, bet kadangi ji dar turėjo savo pasirinkimą, tai ir nuo jos noro.
