Tyrėjai paaiškino, kaip buteliai nuskendusiame laive sugebėjo išlikti nepažeisti ir kodėl jie nesprogo.

2023 metų birželį povandeninė transporto priemonė „Titanas“ sprogo bandant apžiūrėti legendinio „Titaniko“ avarijos vietą. Nepaisant saugos taisyklių trūkumo, įrenginio korpusas buvo titaninis ir skirtas dirbti tokiame gylyje, tačiau jis vis tiek sprogo (implozija – kolapsas iš išorės, veikiant slėgiui). Nuo tada žmonės pradėjo domėtis, kaip kai kuriems „Titaniko“ laive esantiems buteliams pavyko „išgyventi“ ir nepažeistiems nugrimzti į patį vandenyno dugną, rašo „IFLScience“.

Tyrėjų teigimu, pirmiausia verta suprasti, kodėl įvyksta tokie sprogimai. Implozija yra procesas, kai objektai patys sugriūva dėl vidinio ir išorinio slėgio skirtumo. Kai slėgis tampa per didelis, kad povandeninio laivo korpusas atlaikytų, įvyksta galingas sprogimas (implozija), kuris išlygina slėgį laivo viduje ir išorėje.

1898-1900 champagne bottle still containing champagne recovered from the Titanic
byu/Ruin369 ininterestingasfuck

Tiesą sakant, tai atsitiko ir su „Titaniku“, dalis jo iš tikrųjų sprogo. Tačiau sprogimo nesugriautos dalys greičiausiai to išvengė, nes oras buvo išleistas iš vidaus, todėl slėgis viduje ir išorėje tapo vienodas.

Tad kaip „Titaniko“ buteliams pavyko išvengti šio likimo? Kai kurie mokslininkai mano, kad dalis atsakymo slypi padidėjusiame slėgyje šampano butelio viduje dėl jame esančio anglies dioksido. Tiesą sakant, slėgis šampano butelio viduje yra didesnis nei galėtume įsivaizduoti – iki maždaug 6 barų.

Šiandien šampanas laikomas buteliuose, galinčiuose atlaikyti iki 20 barų, o kamščiui laikyti dažnai naudojama metalinė vielutė su dangteliu – muzietė (muselet). Tyrėjai mano, kad bent jau kelionės į vandenyno dugną pradžioje „Titaniko“ buteliams niekas nekėlė grėsmės. Beje, senų šampano butelių mokslininkai jau anksčiau yra radę beveik 50 metrų gylyje, jie nebuvo pažeisti ir net liko geriami.

Tiesą sakant, maždaug 60 metrų gylyje šampano buteliai vis dar buvo saugūs, nes čia slėgis beveik 6 barai. Tačiau po šio taško slėgio skirtumas pradėtų žymiai didėti. Šiandien „Titanikas“ ilsisi beveik 3800 metrų gylyje, kur slėgis yra maždaug 381 baras.

Jei XIX amžiuje vyndariai nekūrė butelių, galinčių atlaikyti tokį neįtikėtiną spaudimą, turi būti kita priežastis, kodėl buteliai išliko. Dalis atsakymo į šią mįslę iš tiesų gali būti butelio kamštis.

Mokslininkai mano, kad tam, kad butelis išsilaikytų tokiame gylyje, į jį turėtų patekti vandens – tai išlygintų slėgį butelio viduje ir išorėje. Mokslininkai mano, kad visi „Titaniko“ nuolaužų vietoje rasti buteliai iš tikrųjų jau yra pažeisti, o slėgis butelių viduje ir išorėje yra vienodas. Manoma, kad tai galėjo įvykti greitai arba lėtai, nes kamštis susispaudė esant didžiuliam slėgiui.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

IFS Science!

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()