10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–11–13)  ()


Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-11-13 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–11–13)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Reta genetine liga sergantis berniukas pagydytas kamieninėmis ląstelėmis su ištaisytais genais

7 metų berniukas, netekęs didžiosios dalies odos dėl retos genetinės ligos, išgydytas eksperimentine genų terapija. Toks gydymas – viso kūno odos atkūrimas modifikuotomis kamieninėmis ląstelėmis – yra kol kas ambicingiausias bandymas išgydyti sunkios formos buliozinę epidermolizę (EB), dažnai mirtimi pasibaigiančią genetinę ligą, kai paciento oda nusėjama pūslėmis ir plušta nuo menkiausio prisilietimo.
Naujasis būdas gali padėti tik dalies genetinių sutrikimų, sukeliančių EB atveju. Tačiau įspūdingas berniuko pasveikimas – jis vėl lanko mokyklą ir netgi žaidžia futbolą – gali padėti tyrėjams geriau suprasti, kaip galima gydyti kitas genetines odos ligas

sciencemag.org

2:
  Jautrumas glitimui? Iš tiesų kalti gali būti angliavandeniai

Apie 1 procentų žmonių serga celiakija, autoimuniniu susirgimu, dėl kurio jie blogai reaguoja į glitimo baltymus kviečiuose. Bet dar 12 procentų sunegaluoja, suvalgę kviečių turinčių produktų – duonos, makaronų, etc – nors celiakija neserga.
Panašu, kad iš tiesų problemas „glitimui jautriems“ žmonėms kelia visai ne glitimas.

newscientist.comtechnologijos.lt

3:
  IBM paskelbė sukūrusi 50 kubitų kvantinį kompiuterį (Video)

Penktadienį Vašingtone D.C. vykusiame IEEE pramonės kompiuterių ateities susitikime, IBM kompanija paskelbė apie kvantinio kompiuterio, galinčio naudoti 50 kvantinių bitų (kubitų) sukūrimą. Taip IBM atsidūrė kvantinės kompiuterijos tyrimų priešakyje, nes 50 kubitų mašina kol kas yra didžiausias ir galingiausias kvantinis kompiuteris.

www-03.ibm.comtechnologijos.lt

4:
  Cinko ir vario (I) nanokatalizatoriai verčia CO₂ metanu

Chemikai iš vario oksido ir cinko oksido sukūrė fotokatalizatorių, kuriuo anglies dvideginį galima versti metanu, naudojant Saulės šviesą, be to, naudojant tokį katalizatorių visiškai nesusidarytų pašaliniai produktai. Tyrimas publikuotas Nature Communications.
Anglies dvidegini gausėjimas atmosferoje – viena iš globalinio atšilimo priežasčių. Kad šių dujų lygis atmosferoje nors kiek sumažėtų, mokslininkai siūlo jį naudoti kaip žaliavą kitiems anglies turintiems junginiams. Pavyzdžiui, neseniai pasiūlytas būdas, kaip iš atmosferos anglies dvideginio gaminti metanolį. Nesyk bandyta sukurti efektyvų anglies dvideginio dujų konvertavimo į angliavandenilių kurą būdą. Paprastai tam naudojami titano (IV) oksido katalizatoriai, tačiau taip susidaro daug šalutinių produktų — vandenilio.

nature.comtechnologijos.lt

5:
  Priešistorinės molekulės naikina bet kokios rūšies vėžį

Trys naujos studijos, pasirodžiusios žurnaluose „eLife“, „Cell Cycle“ ir „Oncotarget“, užsimena apie metodą, kuris vieną dieną gali padėti išgydyti bet kokios formos vėžį, rašo iflscience.com.
Išanalizavę žmogaus genomą, jie aptiko kelias sekas, kurios elgėsi gana keistai, kai mokslininkai iš DNR jas konvertavo į RNR – paprastesnę biologinės „duomenų saugyklos“ formą, kuri, kaip manoma, susiformavo prieš DNR.
Šias RNR gijas, vadinamas mažosiomis RNR, mokslininkai buvo identifikavę jau anksčiau. Jos yra žinomos, nes, užuot padėjusios genams daryti įtaką organizmui, jos aktyviai slopina geną, iš kurio buvo transformuotos.
Tačiau M. Peterio komandos izoliuotos RNR gijos ne tik slopina savo originaliuosius genus, bet ir aktyvuoja tą patį procesą vėžinėse ląstelėse, kai būna į jas įterpiamos – tai nulemia panašus genetinis slopinimo mechanizmas.
Komanda neaptiko jokių šios taisyklės išimčių, ir bet kokios vėžinės ląstelės, kurias jie tikrino, sunaikino pačios save. Maža to, bėgant laikui, vėžys taip ir nesugebėjo pasipriešinti RNR, o tai, pasak komandos, pavyko pasiekti pirmą kartą pasaulyje.

iflscience.comtechnologijos.lt




6:
  Sirija jungiasi prie Paryžiaus klimato akto, liko JAV

Paktą ratifikavusios šalys įsipareigoja laikytis jame išdėstytų nuostatų. Prie klimato kaitą raginančios riboti sutarties prisijungė ir civilinio karo niokojama Sirija. Vienintele susitarimo nepasirašiusia šalimi liko JAV.
2015 metų susitarimu įsipareigojama neleisti vidutinei globaliai temperatūrai pakilti daugiau nei 2 Celsijaus laipsniais, ir stengtis apriboti 1,5 laipsniais.

news.nationalgeographic.com

7:
  Žvaigždė „zombė“ išgyveno virtimą supernova

Tai siaubo filmo astronominis atitikmuo: žvaigždė, prisikelianti po mirties.
Dažniausiai, kai žvaigždės sprogsta kaip supernovos, jos miršta, sužibusios vieną kartą, bet astronomai praneša radę žvaigždę, kuri išgyveno ne vieną, o penkis tokius sprogimus.
Paslaptingos žvaigždės „zombės“ – iPTF14hls – sprogimas truko beveik du metus, šešis kartus ilgiau, nei tipiškos supernovos atveju.
Savo stebėjimo rezultatus tarptautinė astronomų komanda publikuoja Nature žurnale.

bbc.comtechnologijos.lt

8:
  Dorsete rasta „ankstyviausio mūsų protėvio“ fosilijos

Seniausio žinomo daugumos žinduolių, įskaitant ir žmones, fosilijos rastos Anglijos pietuose.>
Dinozaurams po kojomis šmirinėjusių, kirstukus primenančių padarų dantys rasti Dorseto pakrantės uolose.
Radinius atpažinę mokslininkai sako, kad tai – ankstyviausios žinduolių linijos, iš kurios galiausiai išsivystėme ir mes, neginčijamos fosilijos.
Joms – 145 miljonai metų.
„Juros pakrantėje radome porą fosilijų, panašių į kirstukus, kurios neginčijamai yra ankstyviausi mūsų protėviai.“

bbc.comtechnologijos.lt

9:
  Tyrimas rodo, kad žinduoliai pradėjo gyventi dienomis tik išnykus dinozaurams

Žinduoliai iš esmės buvo naktinės būtybės, bent jau iki tol, kol prieš 66 milijonus metų asteroidas pražudė dinozaurus.
Taip skelbiama žurnale „Nature Ecology & Evolution“ publikuotame tyrime. Mokslininkai jau seniai domėjosi tuo, ar pirmykščiai žinduoliai galėjo būti aktyvūs naktimis dėl to, kad išvengtų dienos metu dominavusių dinozaurų.

theguardian.comtechnologijos.lt

10:
  Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius, JK anglis buvo panaudota 2 % elektros gamybai

Vos prieš penkerius metus iš anglies buvo gaunama ~40% elektros, o per pirmąjį 2017 metų pusmetį vos 2 procentai elektros energijos šalyje gauta iš anglį naudojančių elektrinių. Tuo pat metu atsinaujinančių energijos šaltinių dalis šalyje spariai auga.
2016 metų pavasarį uždariusi paskutinę anglimi kūrenamą elektrinę, po daugiau nei šimtmečio, Škotija anglies atsisakė visiškai. Ji siekia išgauti 100% energijos iš atsinaujinančių šaltinių 2020 metais.
Nors kitur JK dar yra anglimi kūrenamų elektrinių, jos tiekia tiek mažai elektros, kad Nacionaliniai tinklai 2017 balandžio 21 dieną paskelbė, kad Jungtinė Karalystė be elektros iš anglies buvo pirmą kartą nuo 1882 metų. Tada Thomas Edisonas atidarė pirmąją šalyje anglimi kūrenamą elektrinę Londone, Holborno rajone.

blogs.scientificamerican.com

wakelet.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(14)
(0)
(14)

Komentarai ()

Susijusios žymos: