10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–01–22)  ()


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-01-22 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–01–22)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2:
  Netgi be El Niño, 2017 temperatūros buvo labai aukštos

Praėję metai buvo vieni iš karščiausių šiuolaikinėje istorijoje ir pati karščiausi iš metų, kai nebuvo El Niño. NASA duomenimis, 2017 buvo antri pagal šiltumą nuo registravimų pradžios, pasaulinė temperatūra 0,90°C viršijo 1951–1980 metų vidurkį; NOAA duomenimis, tai buvo treti pagal šiltumą, temperatūra viso XX a. vidurkį viršijo 0,84°C. 17 iš 18-os šilčiausių metų nuo 1880-ųjų buvo nuo 2001 m. Pastarieji trys metai buvo ženkliai šiltesni už praėjusio dešimtmečio rekordus.

www.sciencemag.org

3:
  NASA išbando branduolinius minireaktorius, turėsiančius tiekti energiją Maro kolonijoms

Kai nugabensime žmones į Marsą, jiems reikės energijos. NASA jau bando kompaktiškas branduolines jėgaines, aprūpinsiančias energija per šaltas Marso žiemas.
Kadangi kosminiame laive vietos nėra daug ir kiekvienas kilogramas svarbu, įprastą kurą gabenti milijonus kilometrų nebūtų protinga, todėl Kilopower reaktorius yra itin svarbus.
Bandomi įvairūs modeliai – nuo 1 kW iki 10 kW galios.

www.sciencealert.com

4:
  Sukurtos pirmosios kamieninės ląstelės, naudojant CRISPR genomo aktyvavimą

Gladstone'o instituto tyrėjai pelės odos ląsteles pavertė kamieninėmis ląstelėmis, specifinį geną aktyvuodami CRISPR technologija. Tokiu naujovišku būdu paprasčiau gauti vertingas kamienines ląsteles ir tyrinėti ląstelių perprogramavimo procesą.
„Tai naujas pluripotentinių kamieninių ląstelių gavimo būdas, fundamentaliai besiskiriantis nuo naudotų anksčiau,“ sakė darbo autorius Sheng Ding, PhD, vyr. tyrėjas Gladstone. „Tyrimų pradžioje nemanėme, kad pavyks, tačiau norėjome bent pabandyti rasti atsakymą: ar įmanoma perprogramuoti ląstelę, tiesiog įjungiant tam tikrą genomo vietą? Ir atsakymas yra teigiamas.“

phys.org

5:
  MIT kuria naują termoelektros gavimo būdą, padidinantį elektros gamybą trigubai

Mechanikos inžinieriai iš MIT, naudodami topologines medžiagas, pertvarkė tradicinius termoelektros gavimo procesus.
Topologiniai izoliatoriai yra izoliacinės medžiagos, praleidžiančios srovę tik paviršiumi. MIT mechanikos inžinerijos fakultete postdoktorantūroje studijuojantis Te-Huan Liu, unikalią topologinių medžiagų fiziką ir panaudojo.
„Išsiaiškinome, kad galime pakeisti tokią nanostruktūrinę medžiagą taip, kad topologinė medžiaga taptų daug geresne termoelektrine medžiaga, nei įprasti puslaidininkiai,pavyzdžiui, silicis. Jos galėtų tapti būdu gauti švarią energiją, sumažinsiančiu anglies dioksido emisiją.“

interestingengineering.com




6:
  Po 500 metų mokslininkai išsiaiškino actekus išnaikinusio „cocoliztli“ užkrato prigimtį

1545 metais – praėjus 20 metų nuo raupų epidemijos, pražudžiusios 5-8 mln žmonių – Meksikoje gyvenusius actekų indėnus pakirto kita liga – juos ištikdavo stiprus karščiavimas ir galvos skausmas, kraujavimas iš akių, burnos ir nosies. Per tris ar penkias dienas žmogus mirdavo.
Per 5 metus mirė 15 milijonų actekų genties indėnų – manoma, 80% jų populiacijos. Antrasis cocoliztli protrūkis, nuo 1576 iki 1578 pražudė dar pusę likusios populiacijos.
Iš kapavietėse rastų palaikų pavyzdžių buvo išskirtas Salmonella enterica genomas. Šis užkratas viduramžiais buvo paplitęs Europoje. Mokslininkai laiko jį „stipriu kandidatu“ į cocoliztli sukėlėją.

phys.org

Pasidalinkite su draugais
(11)
(3)
(8)

Komentarai ()

Susijusios žymos: