10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–06–11)  ()

1: Gyvybingasis Smalsutis;

2: Nebemirtinos metastazės;

3: Nauji G objektai;

4: Dirbtiniai prionai;

5: Švilpiantys Jupiterio žaibai;

6: Bitės supranta „nieką“;

7: Pirmieji pėdsakai Žemėje;

8: Pigus anglies dvideginis iš oro;

9: Šylantis Mėnulis;

10: Keistoji spermatozoido paslaptis.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-06-11 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–06–11)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  NASA Curiosity marsaeigis Raudonosios planetos senose uolienose aptiko organines molekules

Šią savaitę tyrėjai pranešė, kad NASA Curiosity marsaeigis 3,5 milijardų metų amžiaus uolienose aptiko gyvybės statybinius blokus – organines molekules. Šie rezultatai dar nėra gyvybės įrodymas, bet tokios galimybės atmesti negalima.
Taip pat aptikti sezoniniai metano lygio svyravimai irgi gali būti biologinės kilmės. Tačiau, kaip dažniausiai būna, dar reikės atlikti daugiau tyrimų.

www.sciencemag.org

2:
  Panaudojus naują gydymą, pirmą kartą pavyko išgelbėti IV stadijos krūties vėžiu sergančią moterį

Sunkiai krūties vėžiu, kurio metastazės jau buvo pasklidusios po visą kūną, serganti moteris pasveiko. Medikai džiaugiasi nauju gydymo metodu, padėjusiu suteikti daugiau galios pacientės imuninei sistemai įveikti piktybinius darinius.

www.newscientist.comtechnologijos.lt

3:
  Mūsų galaktikos centre aptikti paslaptingi objektai, tuo pačiu metu primenantys dujų debesis ir žvaigždes

Šalia Paukščių Tako centrinės supermasyvios juodosios bedugnės astronomai aptiko kelis paslaptingus G objektus. Jie atrodo kaip dujų debesys, tačiau elgiasi kaip žvaigždės.
Pirmasis G-objektas užregistruotas 2004 metais, antrasis – 2012 m. Iš pradžių astronomai manė, kad tai galaktikos centre dažnai pasitaikantys dujų debesys, tačiau struktūrai prisiartinus prie juodosios bedugnės, paaiškėjo, kad taip nėra – Šaulio A* jų nesudraskė. Dabar Kalifornijos universiteto Los Andžele astronomų grupei, kuriai vadovauja Anna Ciurlo, pasinaudojant Havajų Keck observatorijos 12 metų rinktais duomenimis ir apdorojus jas OSIRIS-Volume Display programa, pavyko gauti trimatį galaktikos centro vaizdą ir išskirti jame G-3, G-4, G-5.
Ciurlo grupės manymu, tai gali būti labai didelės, išsipūtusios žvaigždės, susidariusios, JB traukai sudaužus dvi žvaigždes.

www.sciencealert.com

4:
  Laboratorijoje pirmą kartą sukurtas mirtinas, užkrečiamas žmogaus smegenų baltymas

Neteisingai susilankstę baltymai – prionai – gali sukelti įvairias ligas, tarp kurių ir nervų degeneracinės ligos. Tačiau jas tyrinėti labai sudėtinga, nes laboratoriniuose gyvūnuose prionai susidaro ir plinta kitaip, nei žmonėse. Todėl pirmą kartą laboratorijoje susintetintas žmogaus prionas yra itin svarbus žingsnis šių ligų tyrimui ir gydymo paieškoms.

www.sciencealert.comtechnologijos.lt

5:
  Nauji tyrimai rodo, kad žaibavimas Jupiteryje daug dažnesnis, ir daug panašesnis į žemišką, nei manyta

Pirmieji žaibavimo Jupiteryje įrodymai buvo aptikti beveik prieš 40 metų. Žaibų kuriamą platų, vadinamąjį atmoferinį, radiobangų spektrą 1979 metais aptiko NASA& Voyager 1 zondas.
Astronomai pavadino jį „švilpukais“, nes jų tonas primena besileidžiant švilpimo garsą.
Jupiterio žaibus mokslininkai tyrinėja, naudodami apie planetą milžinę skriejančio NASA Juno zondo duomenis.
Tyrėjams pavyko užfiksuoti daugiau nei 1600 sužaibavimų, beveik 10 kartų daugiau, nei Voyager 1. Mokslininkų užfiksuotas 4 žaibų per sekundę dažnis šešis kartus didesnis, nei užfiksavo Voyager 1.
Anksčiau manyta, kad Jupiterio žaibai gerokai skiriasi nuo vykstančių Žemėje – atsižvelgiant į esminius Jupiterio ir Žemės atmosferų skirtumus, toks žaibų panašumas stulbina.

www.space.com




6:
  Naminės bitės žino, kas yra nulis

Ne vien žmonės geba operuoti tokiomis abstrakčiomis matematikos koncepcijomis, kaip neegzistavimas. Naujas tyrimas rodo, kad bitės, kaip ir dar kelios gyvūnų rūšys, supranta, kad nulis yra mažiau, negu 1.

Delfinai, pilkosios afrikinės papūgos ir nežmoginiai primatai „nulio“ sąvoką supranta, tačiau tyrėjai apstulbo, kai paaiškėjo, kad šią koncepciją suvokia ir bitės, turinčios mažiau negu vieną milijoną neuronų – žmogaus smegenyse jų yra ~86 milijardai.
Mokslininkai paruošė dvi kortele, kuriuose buvo pavaizduotos simbolių, – pavyzdžiui trikampių ir apskritimų – rinkiniai. Tada, naudodami saldėsių atlygį, išdresavo grupę bičių rinktis kortelę su mažesniu simbolių skaičiumi. Tada bitėms buvo parodytos kortelės, kur viena buvo tuščia, o kitoje simbolių buvo. Bitės be jokio išankstinio dresiravimo dažniau skrido prie tuščios kortelės, taip parodydamos, kad supranta, jog „nulis“ yra skaičius, mažesnis už kitus.

www.livescience.com technologijos.lt

(7)
(1)
(6)

Komentarai ()

Susijusios žymos: