10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–09)  ()

1: „Skysta šviesa“ kambario temperatūroje;

2: Neskiepyti negalima pasigailėti;

3: Urano gausa;

4: Meteorito garso smūgis;

5: NASA nori skraidyti Veneroje;

6: Italijos kosmoso uostas;

7: Rusijos išsilaipinimas Mėnulyje;

8: JAV hipergarsinė raketa;

9: Naujas „šviesavalgis“;

10: Bepiločiai Kinijos mersedesai.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-07-09 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–09)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Kambario temperatūros supertakumas

Tokia supertakia nulinės trinties ir klampumo, Bose–Einšteino kondensato tipo medžiaga kartais vadinama penktąja materijos būsena, šviesa gali aptekėti objektus ir kampus.
Įprasta šviesa sklinda tik tiesiai. Tačiau ekstremaliomis sąlygomis šviesa gali elgtis kaip skystis ir objektus aptekėti
Bose-Einšteino (BE) kondensatai domina fizikus, nes juose taisyklės persijungia iš klasikinė į kvantinę fiziką ir medžiaga įgauna labiau bandines savybes. BE kondensatai susidaro temperatūrose, artimose absoliučiam nuliui ir egzistuoja vos sekundės dalis.
Tačiau naujame tyrime mokslininkai skelbia sukūrę BE kondensatą kambario temperatūroje, naudodami „frankenšteinišką“ šviesos ir materijos kombinaciją.
Kambario temperatūroje supertakumas sukurtas, panaudojant šviesos ir materijos daleles – poliaritonus.
Poliaritonai sukurti, į tarp dviejų itin atspindžių veidrodžių padėtą 130 nanometrų organinių molekulių sluoksnį paleidę 35 femtosekundžių lazerio impulsą (1 femtoskundė yra kvadrilijonoji sekundės dalis).
Gauto „superskysčio“ savybės neįprastos, jame nekyla turbulencija
Gauti rezultatai atveria naujas galimybes ne tik kvantinei hidrodinamikai, bet ir kambario temperatūroje veikiančius poliaritoninius įtaisus ateities technologijoms — pavyzdžiui, superlaidžių medžiagų kūrimą fotovoltiniams skydeliams ir lazeriams.

www.nature.com

2:
  Australija du kartus per mėnesį skirs baudas vaikų neskiepijantiems tėvams

By

Australijos valdžia sustiprino jau ir taip gan griežtus vakcinavimo įstatymus. Nuo liepos 1 dienos vaikų neskiepijantys tėvai negaus dalies kas dvi savaites išmokamos paramos dalies.
Gaunantieji šeimos išmokas (Family Tax Benefit Part A) – skiriamas šeimoms, kurių pajamos ~ $59 100 USD, – praras po $21 kas dvi savaites už kiekvieną laiku nepaskiepytą vaiką.
„Vakcinavimas yra saugiausias būdas apsaugoti vaikus nuo ligų, kurių galima išvengti skiepais. Vaikų neskiepijantys tėvai kelia riziką tik savo, tiek kitų žmonių vaikams“ sako Dan Tehan, Socialinių reikalų ministrė.
Ši valdžios iniciatyva pakeičia ankstesniu įstatymu numatytą baudą metų gale kas dvisavaitiniu „nuolatiniu priminimu tėvams nepamiršti paskiepyti savo vaikų“.

www.iflscience.com

3:
  Pirmoji meteoritų medžioklės vandenyne misija atrado meteorito fragmentus

Kovo 7 dieną 3 Nacionalinės vandenyno ir orų administracijos (NOAA) stotys už maždaug 25 kilometrų nuo Vašingtono valstijos pakrantės užfiksavo meteorito kritimą, kurį lydėjo garsinis smūgis.
Manoma, meteorito masė buvo apie 2000 kilogramų. Stambiausia skeveldra galėtų sverti apie 4,4 kg ir būti 12 centimetrų diametro. Turimi duomenys rodė, kad meteoritas neįprastai tvirtas. O kadangi jis nusileido į minkštą jūros dugną, o ne kietą sausumą, reiškė, kad galima būtų rasti didelius, santykinai nepažeistus meteorito gabalus.
Lig šiol mokslininkai niekados tikslingai meteoritų iš vandenyno netraukė
Liepos 2 dieną mokslininkai dviem nuotoliniu būdu valdomais aparatais — Hercules ir Argus — paimdami pavyzdžius magnetais arba siurbliu.
Kadangi dugnas labai minkštas, paimtuose pavyzdžiuose rastos 2 – 3 milimetrų skersmens apsilydžiusios meteorito nuolaužos.

www.livescience.com

4:
  Naujas atradimas žada neribotą branduolinę energiją: mokslininkai teigia, kad tokio urano kiekio užtektų milijardams metų (Video)

Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinė laboratorija (PNNL) drauge su „LCW Supercritical Technologies“ sugebėjo išgauti 5 gramus urano oksido miltelių iš paprasčiausio jūros vandens. Naujasis procesas naudojamas nebrangus bei daugkartinio panaudojimo akrilio pluoštas ir tai iš esmės vieną dieną galėtų branduolinę energiją padaryti neribotą.

www.pnnl.govtechnologijos.lt

5:
  NASA paskyrė skraidančių Veneros tyrimo dronų kontraktą

Per ateinančius dešimtmečius NASA ir kitos kosmoso agentūros tikisi pasiųsti misijas į kitas Saulės sistemos planetas. Be detalesnio Marso ir Saulės sistemos pakraščių tyrimų, NASA ketina pasiųsti misiją į Venerą ir daugiau sužinoti apie šios planetos praeitį. Bus tiriami viršutiniai Veneros atmosferos sluoksniai, siekiant nustatyti, ar planetos paviršiuje kadaise buvo skystas vanduo (ir gal net gyvybė).
NASA pasitelkė Black Swift Technologies kompaniją, kuriančią bepiločių orlaivių sistemas (UAS), sukurti droną, galėsiantį išlikti viršutinėje Veneros atmosferoje. Užduotis nebus lengva, bet jei dizainas pasiteisins, NASA pasirašys Veneros dronų kūrimo kontraktą.
Klimato modeliai rodo, kad Veneroje, (kaip ir Marse) anksčiau galėjo būti skysto vandens. Seklus vandenyne tikriausiai dengė didžiąją planetos dalį prieš 2 milijardus metų, prieš prasidedant nevaldomam šiltnamio procesui, pavertusiu planetą velnioniškai karta vieta.
Be to, nesena studija parodė, kad Veneros debesyse gali būti mikrobinės gyvybės. Todėl yra stipri motyvacija ištirti Veneros aukštutinius debesis

www.universetoday.com




6:
  Virgin Galactic susitarė naudoti kosmoso uostą Italijoje

Virgin Galactic kompanija su Italijos aerokosminėmis kompanijomis Sitael ir Altec pasirašė dar nepastatyto kosmoso uosto Grottaglie naudojimo sutartį. Virgin Galactic klientais bus tiek kosmoso turistai , tiek ir Italijos kosmos agentūra
Virgin Galactic planuoja organizuoti suborbitinius skrydžius kosmoso turistams, mokslo misijoms ir iškelti nedidelius palydovus. Tam ji sukūrė ir pagamino suborbitinį kosmoplaną SpaceShipTwo. Iš pradžių WhiteKnightTwo lėktuvas nešėjas kosmoplaną iškelia į 15 kilometrų aukštį, kur atsiskyręs, jis savo varikliais pakyla virš Karmano ribos (sutartinė kosmoso riba 100 km aukštyje), o paskui grįžta į kosmodromą.
Antrasis VSS Enterprise serijos kosmoplanas sklendimo režimu buvo išbandytas 2016 metų gale, o 2018 metų balandį savo varikliais pasiekė viršgarsinį greitį

www.virgingalactic.com

Pasidalinkite su draugais
(6)
(1)
(5)

Komentarai ()

Susijusios žymos: