10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–08–13)  (1)

1: Klajoklė magnetinė planeta;

2: O vis dėlto – gyvūnai;

3: Į Saulę;

4: Palaiminta RNR interferencija;

5: Sintetinė mediena;

6: Jaunystė kvepia supuvusiais kiaušiniais;

7: Greičiausias Žemės padaras;

8: Nemūsiškos saulės gyvenimas;

9: Mikrobai, gyvenkime draugiškai;

10: Miškai plečiasi.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-08-13 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–08–13)  (1)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Pirmą kartą egzoplaneta aptikta radijo teleskopu

Įprastai planetų radijo spinduliuotė yra pernelyg silpna, kad ją pavyktų atskirti nuo žvaigždės spinduliuotės, bet šiuo atveju padėjo du aspektai – planeta nesisuka aplink žvaigždę, o tiesiog juda kartu su keliais kitais objektais žvaigždžių grupėje ir objekto magnetinis laukas labai stiprus, o tai sukelia stiprią radijo spinduliuotę, kurią skleidžia magnetosferoje pagauti elektronai.

www.space.comtechnologijos.lt

2:
  Pusės milijardo amžiaus sutvėrimai buvo gyvūnai – bet nepanašūs į jokius dabar egzistuojančius

Ediakaro epochos organizmai ilgai nedavė ramybės biologams. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip vamzdelio ar lapo formos augalai, išaugdavę iki 2 metrų ilgio. Šios keistos gyvybės formos dominavo Žemės jūrose prieš pusę milijardo metų, ir mokslininkai ilgai nenustatė, ar tai dumbliai, grybai, o gal priklausė iki mūsų dienų neišlikusiai visiškai kitai gyvybės karalystei. Dabar du paleontologai mano, kad jiems pagaliau pavyko šiuos paslaptingus sutvėrimus identifikuoti: tai buvo gyvūnai, kai kurie netgi galėjo judėti, bet jie nepanašūs į jokius gyvūnus, gyvenančius Žemėje dabar.

Nuo 1946 metų Pietų Australijos Ediacara kalvose iki dabar visame pasaulyje mokslininkai identifikavo ~200 skirtingų suakmenėjusių liekanų. Beveik visi jie išmirė seniau nei prieš 541 milijoną metų, iki kambro sprogimo. Šiuos sutvėrimus buvo sunku sudėlioti gyvybės medyje dėl unikalios anatomijos kūnų, primenančių keistas išsišakojusias fraktalines architektūrą.

Tačiau vienos mįslės įminimas, užminė kitus galvosūkius. Ediakaro organizmai atstovauja pirmąjį stambų sudėtingos Žemės gyvybės sprogimą, ir jie klestėjo 30 milijonų metų. Jų nykimas sietas su gyvūnų atsiradimu po kambro sprogimo. Bet toks paprastas paaiškinimas netinka, jeigu patys Ediakaro organizmai buvo gyvūnai, o kai kurie iš jų dar gyvavo dešimtis milijonų metų.

www.sciencemag.orgtechnologijos.lt

3:
  NASA paleido 1,5 mlrd. dolerių kainavusį kosminį zondą tiesiai į Saulę - tai pirmasis toks zondas kosmonautikos istorijoje (Video)

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) sekmadienį paleido 1,5 mlrd. dolerių kainavusį kosminį zondą; per šią misiją aparatas pirmąkart praskries per įkaitusią Saulės atmosferą.
Anksčiau buvo planuota, kad lengvojo automobilio dydžio zondas „Parker Solar Probe“ pakils iš Kanaveralo kyšulio šeštadienį paryčiais. Pareigūnai anksti šeštadienį sakė, kad startas buvo atidėtas užfiksavus netinkamą helio dujų slėgio nuokrypį.

www.space.comtechnologijos.lt

4:
  JAV leista naudoti pirmąjį RNR interferencijos pagrindu veikiantį vaistą

JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) pirmą kartą leido naudoti medicininį preparatą, veikiantį RNR interferencijos pagrindu.

RNR interferencija — svetimos dviejų grandžių RNR naikinimo mechanizmas, kurį turi visi daugialąsčiai eukariotai (augalai, gyvūnai, grybai). Ląstelėse dvigrandė RNR nesintezuojama, tad jos atsiradimas rodo užsikrėtimą virusu. Tokią „potencialiai virusinę“ RNR specialūs fermentai sukarpo į smulkius fragmentus (miRNR), pagal kuriuos ieškoma atitinkama RNR – taip ląstelė stengiasi sunaikinti viruso pėdsakus. Naudojant RNR interferenciją, galima „atjungti“ tam tikrų genų veikimą ir blokuoti baltymų sintezę. Už šio reiškinio atradimą 2006 metais Andrew Fire ir Craig Mello apdovanoti Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje.

Kompanijos Alnylam preparatas patisaranas (prekinis pavadinimas Onpattro) skirtas paveldimos amiloidozės gydymui. Ją sukelia anomalus baltymo transtiterino (TTR) kaupimasis. Preparatu bus kovojama su polineuropatija, pažeidžiančia periferinių nervų veiklą. Dabar tokie pacientai gydomi persodinant kepenis arba diflunisalu, priešuždegiminiu preparatu, iš dalies sulėtinančio nervų pažeidimą. Tuo tarpu naujas preparatas blokuos TTR sintezę ir neleis jam kauptis audiniuose.
Preparato klinikiniai bandymai atlikti su 225 pacientais JAV ir laukiama jo patvirtinimo Europoje.

www.fda.gov

5:
  Šis sintetinis medis stipresnis už tikrą – ir neužsidega

Plastiko ir medžio kompozitai plačiai naudojami – jų nereikia šlifuoti, gruntuoti ir dažyti. Bet tokia mediena paprastai nebūna tokia stipri, kaip natūralus medis ir lengvai užsidega. Tyrėjams pavyko sukurti sintetinę medieną, prilygstančią natūraliai stiprumu ir atsparią liepsnoms.

Pagrindinis medžio stiprumą lemiantis komponentas yra ligninas, natūralus polimeras, tinklą primenančia struktūra surišantis smulkius celiuliozės kristalitus. Naujajame kompozite ligninas pakeičiamas sintetiniu, panašią struktūrą sudarančiu polimeru rezoliu. Juo susieti įvairūs sintetiniai kristalitai suformuoja skirtingą sintetinę medieną.

Suformuoto kompozito struktūra primena natūralios medienos, o kadangi rezolis atsparus ugniai, kompozitas neužsidega net veikiamas atvira liepsna.

advances.sciencemag.orgtechnologijos.lt




6:
  Laboratorijoje sėkmingai apsuktas žmogaus ląstelių senėjimo procesas

Daugelis žmonių tikisi dar sulaukti laiko, kai senėjimą bus galima ne tik sustabdyti, bet ir pasukti atgal. Iki tokios idėjos įgyvendinimo dar toli, bet apsukti žmogaus ląstelių senėjimą laboratorijoje jau pavyko, o tai gali tapti būsimų antidegeneracnių vaistų kūrimo pagrindu.

Senatvines ligas lemia daug veiksnių, bet dabar senėjimo biologijos tyrėjai didžiausią dėmesį skiria „senstančių“ ląstelių kaupimui audiniuose ir organuose, kur jos ne tik nefunkcionuoja kaip turėtų, bet ir trukdo normaliai veikti aplink jas esančioms sveikoms.

Senstant prarandamas gebėjimas kontroliuoti genų reguliavimą.

Naujajame tyrime senas ląsteles paveikus nedidelėmis vandenilio sulfido dozėmis, pavyko jas atjauninti.

Vandenilio sulfidas dideliais kiekiais gali pakenkti, tad jis, naudojant „molekulinį pašto kodą” buvo pristatytas tiesiai į mitochondriją.

theconversation.com

Pasidalinkite su draugais
(13)
(1)
(12)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: