10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–09–03)  ()

1: Higgso skilimas;

2: Senolis Itokawa;

3: Jupiterio debesys;

4: Tikslioji gravitacija;

5: Dvisluoksnio tobulėjimo rekordas;

6: 100 kartų mažiau skausmo;

7: Gyvybės atsiradimo katalizatoriai;

8: Greitintuvai: svarbu ne dydis;

9: CRISPR – ir suaugusiems;

10: Šiltas vanduo.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-09-03 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–09–03)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2:
  Iš Hayabusa surinktų dalelių nustatytas absoliutus Itokawa asteroido amžius

Netoli Žemės esančių asteroidų tyrimas svarbus tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu, nes jei potencialiai gali kelti grėsmę. Tačiau jų susiformavimo aplinkybės tebėra paslaptingos.

Ištyrę zondo Hayabusa surinktas daleles, Japonijos mokslininkai išsiaiškino, kad Itokawa asteroidas susiformavo prieš maždaug 4,6 milijardus metų, gimstant Saulės sistemai ir patyrė susidūrimą su kitu asteroidu prieš 1,5 milijardų metų. Remdamiesi retai Itokawos asteroido dalelėse randamais fosfatų mineralais, mokslininkai atliko tikslią antrinę jonų masės spektrometriją (SIMS).

Pagr. autorius Kentaro Terada sako, „Apjungdami dvi U skilimo serijas,238 U-206 Pb (pusinio skilimo laikas 4,47 milijardai metų) ir 235 U-207 Pb (pusinio skilimo laikas – 700 milijonų metų), panaudoję 4 Itokawa daleles, išsiaiškinome, kad fosfato dalelės susiformavo terminio metamorfizmo metu (prieš 4,64±0,18 milijardus metų) iš pradinio Itokawa'os kūno, kuris patyrė smūginę metamorfozę dėl katastrofiško kito kūno smūgio prieš 1,51±0.85 milijardus metų.“

Nors Itokawos dalelių mineralogija ir geochemija primena mažai geležies ir metalų turinčių (LL) chondritų, dažnai krentančių į Žemę, tačiau šio tyrimo gauti skaičiai (1,5 mlrd. metų) skiriasi nuo anksčiau skelbto LL chondritų smūgio laiko (4,2 mlrd. metų). Tai liudija, kad Itokawos asteroido raida skyrėsi nuo tėvinio jo kūno LL chondritų raidos.

Tyrimo rezultatai leido nustatyti konkretų artimų asteroidų amžių, kurių orbitos gerai žinomos. Tai paadės toliau gilintis į jų kilmę ir istoriją.

phys.org

3:
  Jupiteryje rastas vandens debesis

Astronomai Jupiteryje rado vandens.The Astronomical Journal straipsnyje aprašomas vandens debesis, o taip pat naujos smulkmenos apie planetos Raudonąją dėmę – paaiškėjo, kad dujiniame apvalkale deguonies iki devynių kartų daugiau, nei Saulėje.

Astrofiziko Gordono Bjorakero komanda iš Goddardo kosminių skrydžių centro teleskopu gavo didelės raiškos Jupiterio debesų infraraudonąjį spektrą. Mokslininkai padarė išvadą, kad debesys yra trijų sluoksnių: žemiausiame debesys iš ledo arba skysto vandens, vidurinį sudaro siera ir amoniakas, o viršutiniame sluoksnyje debesys – vien iš amoniako. Maždaug 5 barų aukštyje (Jupiteryje nėra kieto paviršiaus, nuo kurio būtų galima skaičiuoti aukštį metrais), astronomai išvydo linijas, primenančias metaną, fosfiną ir vandenį.

Modeliavimas parodė, kad mokslininkai taip rado debesį, sudarytą iš skysto arba užšalusio vandens. Gavę papildomus duomenis iš zondo „Junona“, jie galės palyginti su savo rezultatais ir gauti galutinę išvadą. Vėliau tai padės tirti kitas Saulės sistemos planetas.

www.firstpost.com

4:
  Atliktas naujas itin tikslus gravitacijos jėgos matavimas

Tiksli gravitacijos konstantos reikšmė padės skaičiuojant Žemės ir kitų kosminių objektų masę.

Dviem laboratoriniais eksperimentais 0,00116 % tikslumu nustatyta gravitacinė konstanta, G. Anksčiau mažiausia paklaida šios konstantos nustatymo eksperimentuose buvo 0,00137 %.

Nauja G reikšmė publikuota Nature. Dvi reikšmės šiek tiek skiriasi ir neaišku, kodėl ankstesni gravitacinės konstantos matavimai duodavo tokius rezultatus. Kaip bebūtų, tyrėjai galės panaudoti naujas reikšmes su kitais G skaičiavimais, kad suprastų, kodėl tokią svarbią konstantą išmatuoti taip sudėtinga. Gali būti, tai padės kartą ir visiems laikams patikslinti gravitacijos jėgą.

phys.org

5:
  Pasiektas nauja dvisluoksnių fotovoltinių elementų našumo rekordas

UCLA Samueli inžinerijos mokyklos medžiagotyrininkai sukūrė itin efektyvius fotovoltinius elementus, panaudoję dviejų sluoksnių dizainą. Jie vario-indžio-galio selenido (CIGS) elementą padengė vos 1µm storio perovskito sluoksniu. Elemento našumas padidėjo 20%.
Elementas sukurtas, perovskito sluoksniu padengus įprastus, esančius rinkoje CIGS fotovoltinius elementus. Dvisluoksnis elementas parodė 22,4% našumą , tai yra tokio tipo elementų rekordas, prilygstantis geriausių rinkoje esančių silicio elementų.

www.sciencedaily.com




6:
  Nauji skausmą malšinantys vaistai 100 kartų stipresni už morfiną, bet nesukelia priklausomybės

Wake Forest universiteto mokslininkai sukūrė itin efektyvų, bet nesukeliantį priklausomybės skausmą malšinantį preparatą. Tyrėjai tikisi, kad preparatas taps alternatyva opioidams, kurie kasmet sukelia tūkstančius mirčių.
Preparatas pavadintas AT121, jo poveikis panašus kaip morfino, bet užtenka 100 kartų mažesnės dozės.
AT121, kaip ir opiodiniai skausmą malšinantys vaistai, smegenyse veikia tuos pačius opioidinius receptorius mju (OR-µ), blokuojančius skausmą ir sukeliančius malonumo jausmą. Tačiau naujas preparatas susiriša ir nociceptino receptoriais, kurie reguliuoja instinktyvų ir emocingą elgesį.
Toks kombinuotas būdas slopina skausmą, neleisdamas išsivystyti priklausomybe. Eksperimente dalyvavusios beždionės galėjo gauti AT121,bet nerodė jokių pripratimo požymių ir nevartojo vaisto, kad pasiektų euforiją.

Negana to, kai kuriems gyvūnams AT121 padėjo sumažinti jau susiformavusią priklausomybę nuo opioidų.
Naujoji medžiaga gali padėti išspręsti perdozavimo problemą, nes skausmo malšinimui jos reikia šimtą kartų mažiau, nei morfino. Be to, AT121, kitaip nei opioidai, nesukelia pašalinių efektų, pavyzdžiui, niežulio ir kvėpavimo slopinimo.

archynewsy.com

Pasidalinkite su draugais
(5)
(0)
(5)

Komentarai ()

Susijusios žymos: