10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–09–24) ()
1: 1200 teslų (ne Musko);
2: Tiesioginis juodasis kritimas;
3: Kamieniniai organoidai;
4: Kamieninis skeletas;
5: Šiltasis pulsaras;
6: Ekstaziški aštuonkojo apsikabinimai;
7: Mikroplastiniai moskitai;
8: Greitieji vidiniai ryšiai;
9: Naujausias seniausias gyvūnas;
10: Riemanno hipotezės (ne)patvirtinimas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokijo universiteto tyrėjų grupė sukūrė stipriausią kontroliuojamą magnetinį lauką.
Tokijo universiteto Kietojo kūno fizikos instituto (ISSP) tyrėjai sukūrė galingiausią – 1200 teslų – kada nors uždarose patalpose egzistavusį magnetinį lauką, kurį sugebėjo išlaikyti 100 mikrosekundžių. Tai labai ilgai – tokio galingumo magnetiniai laukai paprastai būna nanosekundžių trukmės.
Komanda tokių įspūdingų rezultatų pasiekė, naudodama vadinamąją elektromagnetino lauko kompresijos (electromagnetic flux-compression – EFC) techniką.
Stipresni nei 1000 T magnetiniai laukai atveria įdomias perspektyvas. Galima stebėti elektronų judėjimą už medžiagos, kur jie paprasti būna, ribų. Tyrimas taip pat gali praversti termobranduolinėje sintezėje, išlaikant karštą plazmą tokamake ir išgaunant iš jos energiją. Tam reikia stipraus, tūkstančių teslų stiprumo magnetinio lauko, trunkančio kelias mikrosekundes – labai panašų šį įrenginys ir sukuria.
Britų astronomai pirmieji pasaulyje užfiksavo į juodąją skylę 0,3 c greičiu krentančią materiją. Šis atradimas dar kartą patvirtina juodųjų skylių egzistavimą padeda paaiškinti supermasyvių objektų formavimąsi ankstyvojoje Visatoje.
JS neįtikėtinai galinga gravitacija labai svarbi astronomijai. Tarpžvaigždinės medžiagos kritimas į JS – akrecija – yra efektyviausias energijos išgavimo iš medžiagos būdas.
Teoriniai skaičiavimai rodo, kad kiekvienos galaktikos centre yra vadinamoji supermasyvi JS, kurios masė milijonus ir milijardus kartų didesnė už Saulės masę. Tačiau JS fiziniai matmenys tokie maži, kad dujos beveik visada sukasi pernelyg greitai, o ne įsiurbiamos tiesiai.
XMM-Newton kosminio teleskopo duomenys rentgeno spindulių diapazone iš PG211+143 aktyvaus branduolio galaktikos, esančios už milijardo šviesmečių, Berenikės garbanų žvaigždyne rodo itin smarkiai pasislinkusį spektrą. Tai liudija didžiulį materijos kritimo greitį, siekiantį 30% šviesos greičio, arba 100 000 km/s.
Astronomai priėjo prie išvados, kad tokia „chaotiška akrecija“, kai materija krenta į JS nesisukdama, yra būdinga sumpermasyvioms JS. Jos sukasi santykinai lėtai ir taip gali pritraukti daugiau dujų ir įgyti didesnę masę, nei manyta anksčiau. Todėl pirmosios juodosios skylės, susiformavusios Visatos jaunystėje tokios masyvios tapo taip greitai.
Medicininiuose ir biologiniuose tyrimuose vis dažniau naudojami organoidai– supaprastintos įvairių žmogaus organų kopijos, kurias galima naudoti ligų tyrimams ir vaistų bandymams.
Mokslininkai tiksliai apskaičiavo genetines ir biochemines manipuliacijas ir transformuodami pluripotentines kamienines ląsteles, atliko būtinus pakeitimus.
Itin didelis dėmesys buvo skirtas Sox2 genui, reguliuojančiam žarnyno formavimąsi.
Per du mėnesius virškinamojo trakto organoidai išaugo iki 300 – 800 mikrometrų. Paskui mokslininkai palygino jų audinius su tikrų žmonių audiniais. Biopsijos rezultatai parodė didlį panašumą.
Tyrėjų nuomone, virškinamojo trakto organoidus bus galima naudoti kaip įgimtų susirgimų – pavyzdžiui, žarnyno nepraeinamumo ar žarnyno vėžio tyrimams. Be to, jie padės tirti naujus vaistu.
Tyrėjai pagaliau užbaigė dešimtmečius trukusią žmogaus skeleto kamieninių ląselių, kurios išsivysto į kaulus, sausgysles ir kitus kūno skeleto dalis, paiešką. Atradimas, atliktas komandos, anksčiau identifikavusios tokias pelių ląsteles, gali atverti kelią naujoviškam lūžių, sąnarių pažeidimo ir osteoporozės gydymui. Be to, šios ląstelės gali būti nesunkiai sukurtos iš riebalų, kurie paprastai būna išmetami po riebalų nusiurbimo operacijų, tad būsimiems tyrimams ir gydymams rezervų neturėtų pritrūkti.
Toli siekiančios pulsarų emisijos – nieko naujo, bet pulsaras RX J0806.4-4123 yra pirmoji žvaigždė, spinduliuojanti tik infrarauduosius spindulius, tad, gali būti, kad jis turi ir kitų unikalių savybių.
Ši neutroninė žvaigždė priklauso septynių netoliese esančių rentgeno spindulių pulsarų grupei. kurios nariai karštesni, nei būtų galima tikėtis, atsižvelgiant į jų amžių ir prieinamos energijos iš sukimosi atsargas.
Jei žvaigždės masė mažesnė, nei ~3 Saulės masės, savo gyvavimo ciklo pabaigoje ji virsta itin greitai besisukančia neutronine žvaigžde su itin stipriu magnetiniu lauku.
Jeigu šio magnetinio lauko suformuotos spinduliavimo linijos nukreipiamos tinkamai, jos vadinamos pulsarais – kosminiais švyturiais.
Įprastai jie stebimi rentgeno ir radijo bangų diapazone, nes šis jų spinduliavimas paprastai būna stipriausias. Infraraudonas signalas be jokių kitų yra keistenybė.
Tyrėjai siūlo du labiausiai tikėtinus tokios emisijos paaiškinimus: medžiagos diskas apie pulsarą arba tam tikras ūkas.
Vienas variantas – „atkritęs diskas“ iš medžiagos, susikaupusios apie neutroninę žvaigždę po pirminės supernovos sprogimo. Vėlesnė jo sąveika su neutronine žvaigžde galėjo įkaitinti pulsarą ir sulėtinti jo sukimąsi. Jei pasitvirtins šis spėjimas, teks peržiūrėti bendrą supratimą apie neutroninių žvaigždžių evoliuciją.
Kitas paaiškinimas galėtų būti pulsaro vėjo ūkas. Jie susidaro supernovos liekanose, kai galingas pulsarų vėjas nupučia po žvaigždės sprogimo likusią medžiagą, „išskobdamas“ ūke ertmę.
Bet tačiau toks pulsaro vėjo ūkas dar niekada nebuvo matytas.
Detalesnius duomenis apie pulsarą turėtų pateikti James Webb kosminis teleskopas, kurio paleidimas anksčiausiai galėtų įvykti 2021 metais.
Aštuonkojai – vienišiai ir draugijos nemėgsta. Tačiau paveikti narkotiko, jie pradėjo glėbesčiuotis.Mokslininkai dažnai tiria ekstazi – junginį, laikinai padarantį žmogų socialesniu, laimingesniu ir pozityviai nusiteikusiu. Su žinduoliais tokių eksperimentų atlikta daug, tačiau su visiškai kitokios smegenų sandaros padarais tokių bandymų nebuvo atlikta.
Aštuonkojai labai protingi, tačiau jų smegenų sandara turi daugiau panašumų su sraigių smegenimis, nei su žinduolių. Todėl mokslininkai norėjo patikrinti jose vykstančius cheminius procesus. Aštuonkojų DNR tyrimai parodė, kad jie, kaip ir žmonės, turi serotoniną – „laimės hormoną“ – į smegenų ląsteles transportuojantį baltymą koduojantį geną.
Serotonino gamybą stimuliuoja MDMA, kitaip, ekstazi, – amfetamino darinys, veikiantis neuromediatorių sistemą. Jis daugelyje šalių uždraustas, bet tiriamas jo potencialas gydant depresiją ir kitus sutrikimus.
Siekdami ištirti, kaip medžiaga veikia moliuskus, mokslininkai septynis bandomuosius aštuonkojus įleido į akvariumą su ekstazi tirpalu.
Vienišiai aštuonkojai pasidarė labai draugiški ir atsipalaidavę, panašiai kaip ir MDMA pavartoję žmonės. Tai buvo labai keista, nes aštuonkojų ir žinduolių protėvių evoliuciniai keliai išsiskyrė prieš daugiau nei 500 milijonų metų. Tai rodo, kad ši neurotransmiterių, reaguojančių į MDMA veikimo mechanizmai vienodi.