11 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018-11-26) ()
0: InSight sėkmė;
1: Alzheimeriški neuronai;
2: Nejudrus lėktuvas;
3: Protono masės sudėtis;
4: Paneigtas fizikos dėsnis;
5: Viso kūno skeneris;
6: Nematytos smegenys;
7: CO2 plastikas;
8: Šiltoji Antarktida;
9: Dinozauriniai žinduoliai;
10: Vombatų kubeliai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Šešios minutės siaubo“ NASA darbuotojams baigėsi džiaugsmingu palengvėjimu: kosminis aparatas Raudonojoje planetoje nusileido, kaip ir planuota, 21:54.
Mokslininkai atrado, kad kitaip nei dauguma kūno ląstelių, smegenų neuronai gali kaitalioti savo genus. Toks genomo kaitaliojimas gali praplėsti smegenų baltymų repertuarą, bet taip pat ir paskatinti Alzheimerio ligą.
Tai ko gero vienas iš didžiausių molekulinės biologijos atradimų per daugelį metų.
www.sciencemag.orgtechnologijos.lt
Nuo pat pirmojo lėktuvo skrydžio prieš daugiau nei šimtą metų, praktiškai visi lėktuvai skraido, naudodami judančias dalis – propelerius, turbinas, ventiliatorius, kuriems energiją tiekia deginamas kuras ar elektros baterijos..MIT Inžinieriai sukūrė ir išbandė pirmąjį lėktuvą, kuriame judančių dalių nėra
www.sciencemag.orgtechnologijos.lt
JAV itr Kinijos fizikai paskaičiavo, koks yra įvairių efektų indėlis į protono masę. Kvantinės chromodinamikos kaičiavimams buvo panaudotas maždaug 27 petaflopsų našumo superkompiuteris „Titan“. Tyrėjai išsiaiškino, kad kvarkų kondensatas suteikia apie 9 procentus protono masės, kinetinės kvarkų energija — 32 procentus, gliuonų lauko įtampa — 36 procentus, o anomalus indėlis — 23 procentai. Išankstinis straipsnis padėtas arXiv.org.
Sussexo unversiteto mokslininkų komanda apvertė prieš 156 metus paskelbtą fizikos dėsnį savo kūriniu, kuris galėtų padidinti automobilių ir telefonų akumuliatorių įkrovimą.
Dr. Jordi Prat-Camps, Sussexo universiteto mokslo darbuotojas pirmą kartą pademonstravo, kad du magnetinius elementus galima suporuoti ekstremaliai asimetriškai. Su kolegomis iš Austrijos mokslų akademijos ir Innsbrucko universiteto , Dr. Prat-Campso tyrimas perrašo fizikos vadovėlius, pademonstruodamas, kad įmanoma vieną magnetą sujungti su kitu, be priešingų polių jungties.
Tuo pačiu metu stebint visą paciento kūno vidų, visus audinius ir organus, vaistų sklidimą, galima lengviau diagnozuoti ligas ir kurti vaistus.
Dabar, po 13 metų darbo, Kalifornijos universiteto Davise tyrėjų vadovaujama komanda sukūrė
Sujungdama pozitronų emisijos tomografiją (PET) ir kompiuterinę rentgeno tomografiją (CT), naujoji mašina gali užfiksuoti trimačius vaizdus vos per sekundę, ir daug detaliau.
Pasirodo, žmonių smegenyse yra smegenų dalis, kurios neturi kiti primatai. Anksčiau nežinota smegenų struktūra atrasta, mokslininkams atidžiai rengiant medžiagą smegenų anatomijos atlasui.
Neurologas George Paxinos su komanda Neuroscience Research Australia (NeuRA) atrastą regioną pavadino endorestiformo branduoliu. Jis rastas prie smegenų pagrindo, netoli tos vietos, kur galvos smegenys pereina į stuburo.
šis regionas susijęs su jutiminės ir motorinės informacijos gavimu iš kūno ir reguliuoja laikyseną, pusiausvyrą ir judesius.
Tikrąją atradimo reikšmę nustatyti dar per anksti, bet šios smegenų dalies lokacija leidžia spėti, kad ji gali būti susijusi su smulkiosios motorikos kontrole – tokį spėjimą remia ir faktas, kad tokia struktūra bent jau kol kas neaptikta kituose gyvūnuose, tarp kurių marmozetės ar rezus beždžionės.
Tyrėjai sukūrė katalizatorių, anglies dvideginį konvertuojantį į plastmases, audinius, dervas ir kitus produktus.
Šie elektrokatalizatoriai yra pirmosios medžiagos, jei neskaičiuosime fermentų, kurios gali anglies dvideginį ir vandenį paversti anglies statybiniais blokais, turinčiais vieną, du, tris ar keturis anglies atomus, didesniu, nei 99 procentų efektyvumu.
Du tokie produktai— metilglioksalis (C3) ir 2,3-furandiolis (C4) — gali būti naudojami kaip plastmasės, klijų ir vaistų prekursoriai. Toksišką formaldehidą galėtų pakeisti saugesnis metilglioksalis.
Dirbtinės fotosintezės chemija paremtas tyrimas publikuojamas Energy & Environmental Science žurnale.
Anksčiau mokslininkai parodė, kad anglies dvideginį galima gan našiai elektrochemiškai konvertuoti į metanolį, etanolį, metaną ir etileną.
Bet tokia gamyba yra neefektyvi ir pernelyg brangi, kad būtų komerciškai pateisinama. O štai naudojant penkis katalizatorius iš nebrangaus ir lengvai gaunamo nikelio ir fosforo, anglies dvideginį galima elektrochemiškai konvertuoti į platų anglies turinčių produktų spektrą.
Parinkus katalizatorius ir kitas sąlygas, galima anglies atomus sujungti į įvairaus ilgio molekules ar netgi polimerus. Paprastai, kuo ilgesnė anglie grandinė, tuo vertingesnis produktas.
Vėliau reikės sužinoti daugiau apie reakcijų vykimą, kad būtų galima gaminti kitus vertingus produktus, pavyzdžiui, plačiai polimerų pramonėje naudojamus diolius, ar kaip atsinaujinantį kurą naudojamus angliavandenilius. Tyrėjai kuria, gamina, bando elektrolizerius komerciniam naudojimui.
Tyrėjai gavo elektrokatalizatorių patentus ir sukūrė startuolį RenewCO₂
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Naujas tyrimas rodo, kad po Rytų Antarktida glūdi didelis, neįtrauktas į skaičiavimus, geoterminės šilumos šaltinis.
Į 3 km gylį prasiskverbiančio radaro duomenys rodo, ledas šioje srityje tirpsta iš apačios.
Nors šis procesas dabar nėra pagrindinis ledo praradimų veiksnys, tarptautinė mokslininkų grupė teigia, kad ateityje tai gali sukelti spartesnį tirpimą, nes vanduo ir ledas lengviau prasiverš.
Tirpimas tikriausiai tęsiasi tūkstančius ar milijonus metų, ir nėra tiesiogiai susijęs su ledo sluoksnio pasikeitimu, tačiau papildomas vanduo ledo sluoksnyje gali padidinti šio regiono jautrumą išoriniams veiksniams, pvz. klimato kaitai.
Mokslininkai nemano, kad šie šilumos šaltiniai staiga Antarktidą pavers vandeniu vos per kelerius metus, tačiau tai yra papildomi veiksniai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį vertinant esamą klimato kaitos poveikį.
Lenkų mokslininkai baigė tirti priešistorinį gyvūną, kurio kilmė keičia visą senovės gyvūnijos pasaulio vaizdą. Gyvūnas pavadintas Lisowicia bojani ir laikomas pirmuoju Europoje rastu dicinodontu. Tai – pusiau roplys, pusiau žinduolis žoliaėdis, dėl vietos po saule galėjęs pakovoti su dinozaurais
Įprasta manyti, kad Žemėje prieš maždaug 300 milijonų metų viešpatavo sinapsidai, bendri visų sausumos gyvūnų protėviai. Permo išmirimo metu jie pasidalino į daugybę grupių, ir viena iš jų evoliucionavo į gigantiškus dinozaurus, o likusių grupių atstovai tapo visiškais nykštukais. Naujasis radinys šią schemą koreguoja – bent viena ne dinozaurų rūšis buvo visi nemaža.
Lisowicia bojani nėra tiesioginis žinduolių protėvis, o veikiau šoninė ir pasibaigusi evoliucijos atšaka. Manoma, kad dicinodontai buvo pirmieji stuburiniai, išmokę išgyventi, maitindamiesi vien augaliniu maistu.
Lenkų mokslininkams pasisekė rasti 70 % nepažeisto skeleto, o taip pat kaprolitų – suakmenėjusių fekalijų. Tame pačiame istoriniame sluoksnyje, 210–220 mln. m. jie rado dinozauro kaulus, o tai įrodo, kad jie gyveno vienu metu ir konkuravo dėl ganyklų. 5 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio ties guga Lisowicia tikrai galėjo pasipriešinti daugeliui plėšrių dinozaurų.
Vombatų žarnyno elastingumas padeda jiems suformuoti tokios išskirtinės formos išmatas. Šie Australijoje gyvenantys sterbliniai kubelių formos išmatomis žymi savo teritoriją.
Kubelio formos išmatos geriau laikosi ir lengvai nenurieda.
Bet tokia forma gamtoje labai reta. Plokščių paviršių ir aštrių kampų sukūrimui reikia papildomos energijos. Tad keista, kad vombatų žarnynas — iš esmės niekuo nesiskiriantis nuo kitų sterblinių žarnyno — kuria tokias formas.
www.sciencenews.orgtechnologijos.lt